Etnokultūrinės kaimo turizmo sodybos konkurso 2022 nugalėtojai.

Sodyba „Po vienu rūmu“ (Šalčininkų r.) pelnė pirmąją vietą.

Šiemet trečią kartą organizuotas etnokultūrinės kaimo turizmo sodybos konkursas. Tarp nugalėtojų – ir Šilutės bei Pagėgių sav. sodybos.

Konkurso tikslas – skatinti etninės kultūros ir tautinio paveldo (tradicinės architektūros, tradicinių amatų, gyvūnų bei augalų nacionalinių veislių, kulinarinio paveldo, etnokultūrinės žinijos, papročių, gamtą tausojančio gyvenimo būdo) plėtrą kaimo turizmo sektoriuje.

III vieta atiteko sodybai „Ėvė“ (Šilutės r.).

Pasibaigus kaimo turizmo vasaros sezonui, išrinkti šių metų konkurso nugalėtojai. Jais tapo:

  • I vieta – sodyba „Po vienu rūmu“ (Šalčininkų r.),
  • II vieta – Suvalkiečio sodyba (Šakių r.),
  • II vieta – etnografinė Bilionių sodyba „Gīvenėms“ (Šilalės r.),
  • III vieta – sodyba „Ėvė“ (Šilutės r.).

Šios sodybos pripažintos ir šių metų geriausiomis etnokultūrinėmis savo etnografinio regiono sodybomis: „Po vienu rūmu“ – Dzūkijos (Dainavos), Suvalkiečio sodyba – Sūduvos, Bilionių sodyba – Žemaitijos, „Ėvė“ – Mažosios Lietuvos.

Kitoms konkurso dalyvėms skirtos specialiosios nominacijos už išskirtinius nuopelnus etninės kultūros srityje:

  • Sodybai „Šilas“ (Varėnos r.) – nominacija už Dzūkijos (Dainavos) amatų bei kulinarinio paveldo puoselėjimą ir sklaidą
  • Ažvinčių sodybai (Ignalinos r.) – nominacija už Aukštaitijos mažųjų dvarelių savitos kultūros puoselėjimą
  • Sodybai „Mociškių palivarkas“ (Pagėgių sav.) – nominacija už Mažosios Lietuvos kulinarinio paveldo puoselėjimą ir sklaidą
  • Laumės sodyba prie Mūšos tyrelio (Joniškio r.) pripažinta 2022 m. geriausia etnokultūrine Aukštaitijos sodyba

Sodybai „Mociškių palivarkas“ (Pagėgių sav.) atiteko nominacija už Mažosios Lietuvos kulinarinio paveldo puoselėjimą ir sklaidą.

Sodybai „Dobilynė“ (Vilkaviškio r.) skirta padėka už dėmesį etninei kultūrai ir aplinkai. Sodybai „Garsios tylos observatorija“ (Kėdainių r.) skirta padėka už dalyvavimą konkurse.

Etnokultūrinės kaimo turizmo sodybos konkursą organizuoja Etninės kultūros globos taryba kartu su Lietuvos kaimo turizmo asociacija, Žemės ūkio ministerija bei Turizmo rinkodaros asociacija TURA.

Konkurso prizines vietas užėmusioms sodyboms suteikiamas etnokultūrinės sodybos ženklas. Jos apdovanojamos Etninės kultūros globos tarybos įsteigtu prizu – graviruotomis lentelėmis ir Turizmo rinkodaros asociacijos TURA dovanomis – 300 (I vieta), 250 (II vieta) ir 200 (III vieta) eurų vertės reklama skaitmeniniame žurnale „Lietuva prie Baltijos jūros“ (https://tura.lt/project/zurnalas/). Visi sodybos dalyviai pagerbiami diplomais, padėkomis ir Žemės ūkio ministerijos įsteigta dovana – etnokultūrinių albumų rinkiniais.

Etninės kultūros globos tarybos inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Prezidento Valdo Adamkaus jubiliejaus proga – medaliai

V.Adamkui

„Monetų namai“ paskelbė, kad Lietuva mini išskirtinę sukaktį – Prezidentui Valdui Adamkui šiemet sukanka 100 metų. V. Adamkus gimė 1926 m. lapkričio 3 d. Kaune. Šio garbingo jubiliejaus proga sukurta keletas produktų, skirtų vienai iškiliausių atkurtos Lietuvos valstybės asmenybių. Paauksuotas medalis „Prezidentas Valdas Adamkus“ Skirta Prezidento Valdo Adamkaus 100-mečiui. Dengtas (999/1000) auksu. Ribotas tiražas – 1000 vienetų. Nukaldinta Norvegijos monetų kalykloje. Įsigyti – tik „Monetų namuose“. Kaina – 59 eurai. Sidabro medalis „Prezidentas Valdas Adamkus“ Skirta Prezidento Valdo Adamkaus 100-mečiui.

Apie medžių lapus rudenį: kodėl skirtingos jų spalvos?

Meteo.lt paaiškino, jog dalis žmonių iki šiol tebemano, kad lapai pakeičia spalvą tik dėl šalnų. Iš tiesų lapų nusidažymas skatinamas dėl šilumos ir šalčio svyravimų. Staigiai pašalus, labiau tikėtina, kad atsiras daugiau rausvų lapų. Esant šiltesniam orui – gelsvų. Bet kodėl tada jie nusidažo skirtingai? Žalią lapo spalvą lemia gausiausiai jame esantis pigmentas – chlorofilas.  Kai orai atvėsta, o rudens dienos tampa trumpesnės už naktis, lapai ima vis sparčiau geltonuoti ir raudonuoti ne todėl, kad jie miršta, bet dėl įvairiausių

Dešra arba kumpis su dūmo aromatu. Kas slypi po užrašu etiketėje „kvapiosios rūkymo medžiagos“?

dūmo aromato

Dešra, kumpis arba lašiniai su dūmo aromatu – daugelio pamėgti produktai. Tačiau ar žinome, kaip aromatas atsiranda gaminyje? Dažnai jam atsirasti naudojami vadinamieji „skysti dūmai“, kurių atitikmuo etiketėse ir yra „kvapiosios rūkymo medžiagos“. Europos Sąjungoje keičiantis šių medžiagų naudojimo taisyklėms, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) primena, kaip jos gaminamos, ką atskleidžia moksliniai tyrimai ir ką šie pokyčiai reiškia pirkėjams.   Procedūra prasideda medienos kaitinimu griežtai kontroliuojamomis sąlygomis. Susidarę dūmai ir garai nukreipiami į aušinimo įrangą, kur dalis juose esančių

Dėmesys kelyje – būtinybė

policija

Spalio 5-11 d. policijos pareigūnai tikrino, ar vairuotojai vairuodami nesinaudoja mobiliojo ryšio priemonėmis, taip pat ar tinkamai naudojamos privalomos saugos priemonės – saugos diržai, šalmai bei vaikams skirtos specialiosios kėdutės. Nustatytas 31 pažeidimas dėl netinkamo mobiliųjų telefonų naudojimo: Tauragėje – 7, Šilutėje – 20, Šilalėje – 2, Pagėgiuose – 2. Taip pat nustatyta 12 pažeidimų, kai vairuotojai ar keleiviai nesegėjo saugos diržų, nenaudojo šalmų ar vaikams skirtų specialių sėdynių: Tauragėje – 2, Šilutėje – 7, Šilalėje – 3. Pažeidėjams surašyti

Taip pat skaitykite