„Elektrum Lietuva“: atvėrus rinką nepriklausomiems tiekėjams elektra gali brangti

Nepriklausomo elektros tiekėjo „Elektrum Lietuva“ direktorius Martynas Giga sako, kad liberalizavus elektros rinką elektros kainos dėl papildomų kaštų gali išaugti. Jo teigimu, stebima tendencija, kai patys vartotojai vis dažniau pasirenka gamintis elektros energiją patys.

„Bendrai elektros vartojimas auga ir jis tik didės, nes elektra tampa ateities kuru: keičiasi šildymo sprendimai, technologijos. (…) Dėl to ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje kalbama apie visko elektrifikavimą. Paraleliai eina ir tai, kad nemažai vartotojų renkasi patys gaminti elektros energiją – to ateityje taip pat tik daugės“, – „Elektrum Lietuva“ organizuotos konferencijos metu ketvirtadienį teigė jis.

Anot jo, prognozuojama, kad jei dabartinė elektros energijos saugojimo ir kaupimo schema šalyje būtų taikoma iki 2040-ųjų, tikėtina, kad gamintis elektros energiją patrauklu taptų beveik kiekvienam gyventojui.

„Manome, kad per artimiausią dešimtmetį ne mažiau nei 30 proc. Lietuvos buitinių elektros vartotojų patys gaminsis elektrą savo poreikiams, o iki 2050 metų tokių bus ne mažiau kaip pusė, nes saulės elektrinę įsirengti galima ne tik ant savo namo stogo, bet ir turėti dalį nutolusiame saulės parke“, – teigė jis.

M. Giga sakė pastebėjęs, kad pagrindinis kriterijus vartotojams renkantis elektros tiekėją yra kaina.

„Kalbant apie šiuos metus ir apie vartotoją, matome, kad kaina yra svarbiausias kriterijus renkantis tiekėją. Iš bendro konteksto, politikų ir reguliuotojų pasisakymų girdėjome, kad kaina atvėrus rinką keisis – tikėtina, mažės. Vartotojai turėjo tiek ir baimių, tiek ir lūkesčių, kad konkurencija kainą sumažins“, – sakė jis.

Visgi M. Giga pažymėjo, kad kitaip nei tikėtasi, vartotojai gana vangiai renkasi elektros tiekėją.

„Labai daug vartotojų atidėjo galutinį sprendimą dėl elektros tiekėjo paskutiniam etapui. Tikėjomės, kad vartotojai rinksis anksčiau, (…) bet, rodos, vyravo lūkestis, kad pasirinkus paskutinę akimirką bus teikiami kokie nors specialūs, pigesni pasiūlymai.
Matyt, šiais metais matysime dar ženklesnį susidomėjimą iš galutinių vartotojų, kai jie turės daryti sprendimą“, – sakė jis.

„Electrum Lietuva“ direktorius taip pat pabrėžė, kad reguliuojama elektros kaina daro įtaką rinkos kainoms.

„Reguliuojama kaina vis dar daro įtaką Lietuvoje, nes rinka dar nėra visai atverta. (…) Visgi reguliuojama kaina nelabai turi ką bendro su rinkos kaina tuo metu, kai dėl jos sprendžiama, vos praėjus savaitei ji gali būti nebeaktuali“, – tikino jis.
M. Giga akcentavo, kad elektros kainos po rinkos atvėrimo gali kilti.

„Po rinkos atvėrimo kainos išauga nebūtinai dėl tiekėjo dalies, pačios elektros kainos, bet dėl kitų išaugusių mokesčių ar panaikintų lengvatų. Įtaką kainoms daro atsinaujinančių elektros energijos šaltinių dalis, kokią jie įtaką daro patiems skirstomiesiems tinklams, galutinei kainai, kurią moka vartotojai“, – tikino jis.
Apžvelgdamas praėjusius metus „Electrum Lietuva“ direktorius teigė, jog tai buvo rekordiškai žemų elektros kainų metai.
„Elektros kaina 2020 m. Lietuvoje buvo rekordiškai žema, niekada nėra buvę tokių žemų kainų biržoje. Jei lygintume praėjusius metus su 2019 m., pernai buvo 26 proc. mažesnė kaina. Tai lėmė keli faktoriai, pats akivaizdžiausias – COVID-19, taip pat sumažėjęs įmonių aktyvumas, ir dėl to sumažėjęs elektros poreikis. beje, tai buvo rekordiškai šilčiausi metai“, – teigė jis.

Visgi šiems metams M. Giga pateikė priešingas prognozes.
„Žvelgiant į 2021 metus, situacija yra visiškai skirtinga nei pernai. Turime visišką kainų „atšokimą“: jau sausį elektros kaina biržoje yra 74 proc. didesnė, negu buvo 2020 m. Vasarį kainos buvo 114 proc. didesnės, kovą, kol kas, 106 proc. didesnės nei buvo atitinkamą praėjusių metų laikotarpį“, – sakė jis.

Pirmą kartą vartotojų segmente atsirado elektros biržos produktas, (…) ir visos kainos tapo susietos su biržos kainomis“, – pridūrė M. Giga.

Monika Grigutytė (ELTA)

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Ką būtina žinoti lietuviams prieš planuojant vasaros keliones po Europą?

į keliones

Į kelionę automobiliu vasarą išsiruošę vairuotojai paprastai domisi lankytinų šalių greičio ribojimais, kelių mokesčiais ar stovėjimo vietų kainomis, tačiau retas susimąsto apie skirtingą vairavimo etiketą… Skirtingų šalių vairuotojai dažnai vadovaujasi nerašytomis taisyklėmis, kurios naudojamos perspėti apie pavojų, padėkoti, atsiprašyti ar pareikšti pirmumą kelyje. Nors dauguma šių taisyklių gali atrodyti universalios, jų reikšmė skirtingose šalyse – nevienoda. IT duomenų bendrovės „carVertical“ atliktas tyrimas atskleidė, jog 47 proc. vairuotojų mano, kad vietinės vairavimo kultūros nesupratimas gali sukelti pavojingų situacijų kelyje, o dar

Svajojate apie lauko virtuvę? Interjero dizainerė pataria, nuo ko pradėti

lauko virtuvė

Lauko virtuvė vis dažniau tampa natūralia namų tąsa – joje ne tik gaminama ir valgoma, bet ir leidžiamas laikas su artimaisiais. Tokiai erdvei sukurti nebūtinos didelės investicijos ar sudėtingi remonto darbai. Tinkamai išnaudojus turimą lauko erdvę ir pasirinkus praktiškus sprendimus, lauko virtuvę galima įsirengti tiek erdviame kieme, tik mažesnėje terasoje. Interjero dizainerė pataria, nuo ko pradėti ją planuoti ir į ką atkreipti dėmesį, kad gaminti lauke būtų patogu net ir nedidėlėje erdvėje, rašoma IKEA pranešime žiniasklaidai. „Lauko virtuvė nebūtinai turi

Manote, kad viršiję greitį laimite daug laiko? Klystate − tai mitas

greitis

Vasara daugeliui vairuotojų reiškia daugiau ir ilgesnių kelionių automobiliu – keliaujama po Lietuvą, vykstama ilsėtis, lankomi gamtos objektai, renginiai. Visgi vasaros metas daliai vairuotojų užaugina sparnus, nes daugiau nei trečdalis jų pripažįsta, kad šiltuoju metų sezonu yra linkę viršyti leistiną greitį. Dažnai manoma, kad važiuodami greičiau laimime laiko, tačiau pasirodo – tai tik iliuzija. Draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“ inicijuotas tyrimas atskleidė, kad 35 proc. vairuojančių šalies gyventojų šiltuoju metų sezonu dažnai viršija greitį. Ketvirtadalis apklaustų vairuotojų (23 proc.) nurodo dažnai

Liepą Šilutės rajone – 32 naujagimiai ir 44 santuokos

Šilutės r. savivaldybė paskelbė, jog per septynis šių metų mėnesius savivaldybėje užregistruota 143 naujagimiai, 359 mirtys, 122 santuokos ir 89 ištuokos. Liepą šiuos skaičius padidino 32 naujagimiai: 22 berniukai ir 10 mergaičių, 8 naujagimių sulaukta Šilutėje, 17 – kaimiškose seniūnijose, 7 – užsienyje. Populiarūs vardai buvo Herkus, Jonas, reti – Nikodemas, Demjanas, Leila. Liepą mirė 46 rajono gyventojai, tai mažiausias mirčių skaičius iš visų šių metų mėnesių. Mirė 24 vyrai, 22 moterys, 19 buvo Šilutės miesto gyventojai, 26 – kaimiškųjų

Taip pat skaitykite