Pensinis amžius sukanka ir gerais, ir blogais laikais, bet kaip taisyklė – tam tinkamai taip ir nespėjus pasiruošti… Investavimo ekspertai atkreipia dėmesį, kad jei šis etapas sulauktų bent tiek dėmesio, kiek didesnis pirkinys ar atostogos, nusivylimo būtų mažiau. 

„Sodros“ duomenimis, pernai gruodį senatvės pensiją šalyje gavo beveik 616 tūkst. arba maždaug kas penktas šalies gyventojas – apytiksliai 2 tūkst. daugiau nei prieš metus.

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas Tadas Gudaitis pažymi, kad toliau dirbti pasirenka gana  nedidelė pensininkų dalis, o daugumai pensija yra pagrindinės ir vienintelės pajamos.

„Apmaudu, bet nemaža dalis žmonių šiam savo gyvenimo etapui daug dėmesio neskiria, todėl galiausiai atsiduria situacijoje, kai smarkiai kritus pajamoms belieka kažkaip bandyti susidoroti su nauja realybe. Nemalonių netikėtumų būtų mažiau, jei į pensiją žvelgtume kaip į atostogų planavimą ar bent kaip į didesnio pirkinio įsigijimą“, – sako T. Gudaitis.

Išties pensijos pajamų ir išlaidų planavimo struktūrą geriausiai atitinka atostogos. Jos apima ir tokius būtinus poreikius kaip būstas, maistas, transportas, sveikata bei papildomas išlaidas pramogoms, įvairiems pirkiniams ir kitiems maloniems dalykams. Kur gyvensime ir ką valgysime, kiek pramogausime, priklauso nuo turimo biudžeto – tai tikrai paprastas ir nesudėtingas principas. Jį pritaikius pensijos laikotarpiui, irgi paaiškėtų, ką ir kurioje, pajamų ar išlaidų, pusėje reikėtų koreguoti. Finansų ekspertai pataria laikas nuo laiko pasitikrinti savo pensijų sąskaitą ir kiek joje sukaupta lėšų. Lietuvoje tam skirti II ir III pakopos pensijų fondai. Be to, iš valstybės biudžeto mokamą tikėtiną senatvės pensiją galima sužinoti „Sodros“ puslapyje.

Jis pataria asmeniniais finansiniais ištekliais pensijos laikotarpiui pradėti periodiškai domėtis kuo anksčiau. Tačiau reikia nepamiršti, kad kuo arčiau pensijos amžius, tuo mažiau erdvės lieka galimiems manevrams.

Pensija tikrai nėra tas dalykas, apie kurį būtų malonu svajoti ir jam ruoštis. „Štai todėl pensijos laikas vis dar sutinkamas su daug klaustukų. Tikimasi gauti senatvės pensiją, kažkiek išmokų iš privačios pensijos sąskaitos, kažkaip išlaikyti įprastą gyvenimo būdą. Tačiau viltis nėra planas“, – primena asociacijos vadovas.

Natūralu, kad kasdienės išlaidos išėjus į pensiją laipsniškai mažėja, tačiau paprastai vis daugiau lėšų prireikia dažnėjančioms sveikatos problemoms spręsti.

„Iki 5 tūkst. eurų II pensijų pakopoje sukaupę žmonės savo santaupas gali atsiimti iš karto. Visi kiti, kurie tam tikrą laiką gaus periodines išmokas arba lėšas pamažu išsigrynins anuiteto pagalba, taip pat pageidautų pirmojo scenarijaus. Vis dėlto, kas mėnesį gaunamas privačiai kauptas pensijos priedas yra geriausias būdas užsitikrinti papildomų pajamų. Ir reikia stengtis, kad jis būtų kuo didesnis“, – sako T. Gudaitis.

Valstybinę socialinio draudimo sistemą papildanti Lietuvos II pensijų pakopa turi 1,3 mln. dalyvių, jie sudaro daugiau kaip 80 proc. Lietuvos dirbančiųjų. Šalies gyventojų pensijų santaupas investuoja ir saugo penkios pensijų fondų valdymo bendrovės: „Aviva Lietuva“, „INVL Asset Management“, „Luminor investicijų valdymas“, „SEB investicijų valdymas“ ir „Swedbank investicijų valdymas“.

ELTA