Draudikai užfiksavo rekordiškai daug būsto žalų, didžiausia išmoka − 340 tūkst. eurų

draudimo žalaDraudikai pastebi, kad nesustoja augti registruojamų būsto žalų apimtys. „Lietuvos draudimo“ duomenimis, praėjusiais metais buvo užregistruota 38,5 tūkst. pranešimų apie patirtas įvairias būsto žalas. Tai yra 7 proc. daugiau nei 2023 metais.

Daugiausiai nuostolių gyventojų būstui sukelia gamtos stichijos, užpylimai vandeniu ir gaisrų nelaimės – visose šiose kategorijose žalos pastaraisiais metais tik daugėjo.

Bendra žala – 31 mln. eurų

Bendra būsto žalų išmokų suma praėjusiais metais siekė 31 mln. eurų – ši suma per dvejus metus išaugo daugiau nei 40 proc. Tuo metu vidutinė išmokama vienos būsto žalos suma sudaro 800 eurų. Tai rodo bendrovės duomenys.

„Aiškindamiesi žalų augimo priežastis matome kelias ryškesnes tendencijas. Visų pirma, kasmet šalyje siaučia nemažas skaičius audrų, o pernai vasarą įvyko daugiausiai žalos pridariusi audra. Nors intensyviausios audros paprastai būdingos vakarų Lietuvos ir pajūrio regionui, didelės audros kilo ir vidurio Lietuvoje, tai yra Šiaulių ir Panevėžio regionuose. Iš viso pernai fiksavome apie 13 tūkst. gamtos stichijų sukeltų žalų. Didžiausi nuostoliai buvo žaibui trenkus į namo stogą – kilęs gaisras pridarė per 100 tūkst. eurų nuostolių“, – sako „Lietuvos draudimo“ žalų departamento direktorius Artūras Juodeikis.

Pasak eksperto, kita tendencija − neraminantis „buitinių“ žalų augimas. Keleri metai iš eilės tolygiai daugėja užliejimų vandeniu. Užliejami greta ar žemiau esantys butai, apliejamos sienos, buitinė technika, elektroniniai prietaisai, sugadinamas kitas turtas.

Brangu užlieti kaimynus…

„Stebina faktas, kad vertinant bendras žalų išmokų sumas būtent užpylimai vandeniu sugeneravo didžiausią nuostolių sumą. Ji siekė beveik 10 mln. eurų. Būtent už tokią sumą pernai buvo kompensuoti žalų padariniai, kurie kilo dėl pažeistų ar sprogusių vamzdžių, sugedusių vandentiekio sistemų, trūkusių vandens žarnelių indaplovėse, skalbimo mašinose“, − komentuoja A. Juodeikis.

Žalų ekspertas atkreipia dėmesį, kad pati didžiausia žala, kurią praėjusiais metais atlygino draudimo bendrovė, siekė 340 tūkst. eurų. Ją sukėlė gaisras gyvenamajame name.

„Praėjusiais metais gaisrų sukeltų žalų fiksavome kiek daugiau nei 1000 vnt., tačiau gaisrų žalos neabejotinai būna vienos didžiausių ir skausmingiausių gyventojams. Vidutinė žala, skirta atlyginti gaisro metu patirtiems nuostoliams, siekia apie 7500 eurų. Be to, gaisrai kasmet pareikalauja ir žmonių aukų“, – pažymi A. Juodeikis.

„Lietuvos draudimo“ duomenimis, vidutiniškai kiekvieną dieną yra fiksuojama maždaug po 105 įvairių būsto žalų. Nuostolių patiriama dėl gamtos jėgų padarinių, gaisrų, užliejimų, turto vagysčių, stiklo dūžių ir kitų įvykių. Bendra kasdien klientams išmoka būsto draudimo kompensacijų suma siekia apie 84 tūkst. eurų.

Pagal „Lietuvos draudimo“ inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Sukčiai vėl suaktyvėjo – iš gyventojų išvilioja ir šešiaženkles sumas

Nepaisant kone kasdienių žinių apie internetinių ir telefoninių sukčių veiklą, apgavikų laimikiai auga. Vien paskutinėmis žiemos ir pirmomis pavasario dienomis iš žmonių net šešiskart išviliotos sumos, viršijusios 25 tūkst. eurų. Ekspertai ragina neprarasti budrumo ir telefonu neatskleisti jokių asmeninių duomenų. „Nei banko darbuotojai, nei policijos pareigūnai neprašo žmonių atskleisti savo elektroninės bankininkystės prisijungimo kodų ar panašios jautrios asmeninės informacijos. Nekalbant jau apie atvejus, kai rusiškai kalbantys asmenys prisistato esantys „Google“ ar „Igničio“ darbuotojais. Vos išgirdę tokius ar panašius teiginius bei

Dantų protezavimas – procedūros eiga ir dažniausios baimės

Dantų protezavimas – tai prarastų arba pažeistų dantų atkūrimo procedūra, kuri leidžia atkurti ne tik estetiką, bet ir kramtymo funkciją. Šiuolaikinė odontologija siūlo įvairius protezavimo būdus – nuo išimamų protezų iki fiksuotų dantų ant implantų ar natūralių dantų. Nors ši procedūra daugeliui pacientų kelia nerimą – ji dažniausiai yra neskausminga ir suteikia ilgalaikį rezultatą. Konsultacija ir gydymo plano sudarymas Pirmasis etapas – išsami konsultacija su odontologu, kurios metu įvertinama burnos sveikata, atliekami rentgeno ar kompiuterinės tomografijos tyrimai. Gydytojas nustato, ar

Kas yra poveikio duomenų apsaugai vertinimas ir kada jis reikalingas?

Poveikio duomenų apsaugai vertinimas (PDAV) yra sisteminis procesas, kurio metu organizacija įvertina – kaip tam tikri duomenų tvarkymo veiksmai gali paveikti asmens duomenų saugumą ir privatumą. Šis vertinimas leidžia identifikuoti galimas rizikas, įvertinti jų poveikį bei parengti tinkamas priemones joms sumažinti. Poveikio duomenų apsaugai vertinimas yra viena iš pagrindinių priemonių, kuri padeda užtikrinti, kad organizacija laikosi Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) reikalavimų. Kada poveikio duomenų apsaugai vertinimas yra privalomas? BDAR 35 straipsnis numato, kad poveikio duomenų apsaugai vertinimas yra privalomas,

Plastmasinių bakų panaudojimo galimybės stebina savo įvairove

Plastikinis bakas gali kainuoti vos kelis eurus, tačiau net ir patys maloniai nustebsite, kaip įvairiai bei naudingai gali būti panaudojamas šis gaminys. Galite panaudoti namų ūkyje Štai, kaip įvairiai plastmasinį baką galite panaudoti namų ūkyje: Laikykite įvairius daiktus, pvz., žaislus, sporto inventorių, sodo įrankius ar valymo priemones; Bakelis gali tapti patogiu konteineriu daiktams, kuriuos reikia nešioti iš vienos vietos į kitą; Naudokite plastmasinius bakus daiktams, kuriuos reikia laikyti lauke, apsaugoti nuo lietaus ir dulkių; Suskirstykite smulkius daiktu – varžtus, vinis,

Taip pat skaitykite