Draudikai užfiksavo rekordiškai daug būsto žalų, didžiausia išmoka − 340 tūkst. eurų

draudimo žalaDraudikai pastebi, kad nesustoja augti registruojamų būsto žalų apimtys. „Lietuvos draudimo“ duomenimis, praėjusiais metais buvo užregistruota 38,5 tūkst. pranešimų apie patirtas įvairias būsto žalas. Tai yra 7 proc. daugiau nei 2023 metais.

Daugiausiai nuostolių gyventojų būstui sukelia gamtos stichijos, užpylimai vandeniu ir gaisrų nelaimės – visose šiose kategorijose žalos pastaraisiais metais tik daugėjo.

Bendra žala – 31 mln. eurų

Bendra būsto žalų išmokų suma praėjusiais metais siekė 31 mln. eurų – ši suma per dvejus metus išaugo daugiau nei 40 proc. Tuo metu vidutinė išmokama vienos būsto žalos suma sudaro 800 eurų. Tai rodo bendrovės duomenys.

„Aiškindamiesi žalų augimo priežastis matome kelias ryškesnes tendencijas. Visų pirma, kasmet šalyje siaučia nemažas skaičius audrų, o pernai vasarą įvyko daugiausiai žalos pridariusi audra. Nors intensyviausios audros paprastai būdingos vakarų Lietuvos ir pajūrio regionui, didelės audros kilo ir vidurio Lietuvoje, tai yra Šiaulių ir Panevėžio regionuose. Iš viso pernai fiksavome apie 13 tūkst. gamtos stichijų sukeltų žalų. Didžiausi nuostoliai buvo žaibui trenkus į namo stogą – kilęs gaisras pridarė per 100 tūkst. eurų nuostolių“, – sako „Lietuvos draudimo“ žalų departamento direktorius Artūras Juodeikis.

Pasak eksperto, kita tendencija − neraminantis „buitinių“ žalų augimas. Keleri metai iš eilės tolygiai daugėja užliejimų vandeniu. Užliejami greta ar žemiau esantys butai, apliejamos sienos, buitinė technika, elektroniniai prietaisai, sugadinamas kitas turtas.

Brangu užlieti kaimynus…

„Stebina faktas, kad vertinant bendras žalų išmokų sumas būtent užpylimai vandeniu sugeneravo didžiausią nuostolių sumą. Ji siekė beveik 10 mln. eurų. Būtent už tokią sumą pernai buvo kompensuoti žalų padariniai, kurie kilo dėl pažeistų ar sprogusių vamzdžių, sugedusių vandentiekio sistemų, trūkusių vandens žarnelių indaplovėse, skalbimo mašinose“, − komentuoja A. Juodeikis.

Žalų ekspertas atkreipia dėmesį, kad pati didžiausia žala, kurią praėjusiais metais atlygino draudimo bendrovė, siekė 340 tūkst. eurų. Ją sukėlė gaisras gyvenamajame name.

„Praėjusiais metais gaisrų sukeltų žalų fiksavome kiek daugiau nei 1000 vnt., tačiau gaisrų žalos neabejotinai būna vienos didžiausių ir skausmingiausių gyventojams. Vidutinė žala, skirta atlyginti gaisro metu patirtiems nuostoliams, siekia apie 7500 eurų. Be to, gaisrai kasmet pareikalauja ir žmonių aukų“, – pažymi A. Juodeikis.

„Lietuvos draudimo“ duomenimis, vidutiniškai kiekvieną dieną yra fiksuojama maždaug po 105 įvairių būsto žalų. Nuostolių patiriama dėl gamtos jėgų padarinių, gaisrų, užliejimų, turto vagysčių, stiklo dūžių ir kitų įvykių. Bendra kasdien klientams išmoka būsto draudimo kompensacijų suma siekia apie 84 tūkst. eurų.

Pagal „Lietuvos draudimo“ inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Birželio 15 d. prasideda priėmimas į profesinio mokymo įstaigas

Birželio 15 d. prasideda vasaros priėmimas į profesinio mokymo įstaigas. Stojantieji prašymus mokytis kviečiami teikti iki rugpjūčio 10 d. imtinai. Į valstybės finansuojamas vietas šiemet iš viso numatoma priimti 20,6 tūkst. mokinių – panašiai kaip pastaraisiais metais. „Kviečiu jaunuolius drąsiai rinktis profesinį mokymąsi. Profesijos galima mokytis ne tik baigus gimnaziją, bet ir dar neturint brandos atestato. Profesinio mokymo įstaigose galima įgyti ir paklausią profesiją, ir užbaigti vidurinio ugdymo programą, o po to tęsti mokslus aukštojoje mokykloje arba dirbti, kurti savo

Per tris dienas – 16 eismo saugumo pažeidimų

policija

Birželio 8-10 dienomis policijos pareigūnai vykdė prevencinę priemonę –buvo tikrinama, ar vairuotojai nesinaudoja mobiliaisiais telefonais be laisvų rankų įrangos, taip pat ar naudoja privalomas saugos priemones – saugos diržus, šalmus ir vaikams skirtas sėdynes. Nustatyta 11 pažeidimų, susijusių su netinkamu mobiliųjų telefonų naudojimu: 3 Tauragėje ir 8 Šilutėje. Taip pat užfiksuoti 5 pažeidimai, kai vairuotojai ar keleiviai nesegėjo saugos diržų, nenaudojo šalmų ar vaikams skirtų specialių sėdynių. Vienas toks pažeidimas nustatytas Tauragėje, keturi – Šilutėje. Visiems pažeidėjams surašyti administracinių nusižengimų

Lietuvos radijo šimtmečiui – kolekcinė moneta, įamžinanti šimtą metų ryšio

Birželio 12-ąją, minint Lietuvos radijo gimtadienį, Lietuvos bankas pradėjo išankstinį kolekcinės monetos „Lietuvos radijui – 100“ pardavimą. Moneta išleidžiama į apyvartą 2026 m. birželio 19 d. Prieš šimtą metų Lietuva pirmą kartą išgirdo save eteryje. Kai 1926 metais nuskambėjo žodžiai „Alio, alio – kalba Kaunas“, prasidėjo naujas valstybės ir visuomenės istorijos etapas. Nuo tada radijas tapo svarbia informacijos, kultūros, švietimo ir pilietiškumo erdve, lydėjusia Lietuvą svarbiausiais jos istorijos momentais. „Šia moneta siekiame įamžinti ne tik Lietuvos radijo istoriją, bet ir

Švėkšnos bažnyčiai tvarkyti – 432 tūkstančiai eurų

Birželio pabaigoje planuojamas Šilutės rajono savivaldybės tarybos posėdis, šią savaitę į posėdžius rinksis Tarybos komitetai. Teks apsispręsti ir dėl lėšų skyrimo Švėkšnos Šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčios stogo ir fasadų tvarkybos darbams. Parengtame sprendimo projekte siūloma pritarti Švėkšnos Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčios (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – 1648, valstybės saugoma), stogo ir fasadų tvarkybos darbams, prisidėti prie tvarkybos darbų finansavimo iš savivaldybės biudžeto skiriant ne daugiau kaip 50 proc. valstybės skiriamos lėšų sumos, patvirtintos Paveldotvarkos programoje, ir užtikrinti netinkamų finansuoti,

Taip pat skaitykite