Didėja transporto techninės apžiūros kainos

Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) pagal Privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros maksimalių kainų nustatymo metodiką apskaičiavo, kiek nuo šių metų liepos mėnesio transporto priemonių savininkams kainuos techninės apžiūros paslauga.

Techninės apžiūros kainos indeksuojamos kiekvienais metais, atsižvelgiant į infliacijos ir darbo užmokesčio pokyčius šalyje, jei darbo užmokesčio pokytis nuo paskutinio kainų tvirtinimo yra lygus arba viršija 9 proc. ir/arba infliacijos/defliacijos pokytis yra lygus arba viršija 5 proc. pagal Statistikos departamento duomenis.

Pagal 2023 m. kovo mėnesį Statistikos departamento pateiktus naujausius duomenis po metų kainos perskaičiuotos. Dėl darbo užmokesčio ir infliacijos didėjimo šalyje  techninės apžiūros kainos nuo šių metų liepos mėnesio  didės vidutiniškai 5 procentais, o pernai didėjo 10 procentų.

Naujos populiariausių transporto priemonių techninės apžiūros kainos

Lengvųjų automobilių savininkams techninė apžiūra brangsta labai panašiai – kiek daugiau nei 1 euru, tačiau tiksli kaina priklauso nuo degalų, kuriais varomas automobilis.

Dujomis varomų lengvųjų keleivinių automobilių savininkai už patikrinimą mokės 1,4 euro daugiau, t. y. 28,90 euro. Lengvojo keleivinio automobilio, varomo benzinu, techninė apžiūra kainuos 1,1 euro brangiau –  23 eurus, dyzelinu – 26,70 euro, vadinasi, kaina didėja 1,30 euro.

Mopedų ir motociklų savininkams už techninę apžiūrą teks mokėti 60 centų daugiau, o už keturračio – 17,20 euro, t. y. 80 centų daugiau, nei jie moka dabar.

Su teisės akto projektu gali susipažinti kiekvienas

Šiuo metu parengtas techninės apžiūros kainų projektas yra paskelbtas viešai Teisės aktų projektų informacinėje sistemoje bei LTSA interneto svetainėje ir prieinamas visiems, norintiems su juo susipažinti. Naujų techninės apžiūros kainų projektui visi suinteresuoti asmenys gali teikti pastabas ir pasiūlymus iki  balandžio 13 d. Atskirų konsultacijų su visuomene nenumatyta.

Transporto saugos administracijos inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

„Delfi“ paskelbė pirmąjį Lietuvoje savivaldybių reitingą: kur geriausia gyventi?

Naujienų portalas „Delfi“, bendradarbiaudamas su žurnalu „Reitingai“, atliko tyrimą, kuriame net pagal 140 rodiklių įvertintos visos 60 Lietuvos savivaldybių. Tai – pirmasis toks tyrimas Lietuvoje, visapusiškai atskleidžiantis gyvenimo kiekvienoje savivaldybėje privalumus ir trūkumus. Analizuojant tyrimo rezultatus galima sužinoti, kurios savivaldybės stipriausios ekonomiškai, kurios gali didžiuotis geriausia sveikatos apsauga, švietimu, infrastruktūra ar kitais aspektais, o kur kitoms labiausiai reikia pasitempti. Parodė visapusišką vaizdą Tyrimas suskirstytas į 12 kategorijų – sveikatą, ekonomiką, švietimą, infrastruktūrą, aplinką ir tvarumą, saugumą, užimtumą ir pajamas, socialinę

Visuomenės informavimas apie numatomą statinių projektavimą

Projekto pavadinimas:  Dviejų pastatų gyvūnams auginti – karvidžių, pastatų žemės ūkio produkcijai tvarkyti – svirno ir pieno bloko, žemės ūkio paskirties grupės, Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., Jurkaičių k. 2, statybos projektas. Statinių statybvietės adresas ir žemės sklypo kadastrinis numeris, arba statinių geografinės koordinatės (kai nesuformuotas žemės sklypas): Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., Jurkaičių k. 2 (8872/0008:4 Švėkšnos k.v.).   Statinių esama ir (ar) numatoma pagrindinė naudojimo paskirtis, statinių tipai: Karvidė Nr.1 – žemės ūkio paskirties grupės, gyvūnams auginti pastatų paskirties,

Nuo gegužės 21-osios bus galima žvejoti karšius Nemuno deltos vandenyse

priėjimas prie vandens

Aplinkos ministerija primena, kad gegužės 15 d. prasideda žiobrių žvejybos draudimas, kuris tęsis iki birželio 15 d. Visi žvejybos draudimai galioja tiek jų pirmąją, tiek paskutiniąją dieną, todėl penktadienį jau bus draudžiama gaudyti žiobrius. Baigiasi draudimas žvejoti kiršlius ir salačius, todėl nuo šeštadienio, gegužės 16-osios, vėl bus leidžiama juos žvejoti. Kitą savaitę, nuo gegužės 21 d., jau bus galima gaudyti karšius Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje esančiuose vandens telkiniuose ir žvejoti 400 m zonoje apie Dabintos pusiasalį Kauno mariose. Atkreipiame

Ar išlaikėme senas kapų tvarkymo tradicijas? Kviečiame pasidalinti nuotraukomis

kapai

Artėjant Europos kapinių savaitei, kuri minima paskutinę gegužės savaitę, kviečiame pasidairyti po Lietuvos kapines, paieškoti tradiciškai tvarkomų kapaviečių, išsaugotų senų kryžių, pasidžiaugti tęsiamomis tradicijomis ir pasidalinti savo nuotraukomis. Siųsdami būtinai nurodykite, iš kokių kapinių jūsų nuotraukos. Senąsias kapinių tvarkymo tradicijas atspindinčių nuotraukų autorius apdovanosime. Tradicinės Lietuvos kapinės Nuo seno kaimų kapinaitės išsiskirdavo jaukumu, jos dažnai būdavo ant kalvelių, prie koplytėlių ar senų medžių. Kapinės būdavo laikomos sakralia erdve — jose vengta nereikalingo puošnumo, nieks nesistengė paminklų didybe ir dekoravimo gausa

Taip pat skaitykite