Degučių užtvanką bandys sutvarkyti iki Porciunkulės

Prie pernai paskutinėmis gegužės mėnesio dienomis ištuštėjusio Degučių tvenkinio vyksta intensyvūs darbai. UAB „Šilutės polderiai“ darbuotojai tvarko užtvanką. Darbus reikia pabaigti iki metų pabaigos, tačiau tikimasi suspėti iki pirmojo rugpjūčio savaitgalio, kai degutiškiai susirenka į tradicinę savo kaimo šventę – Porciunkulės atlaidus.

UAB „Šilutės polderiai“ darbininkai sutvarkys ne tik užtvanką, bet ir krantines.

 

Pernai, paskutinėmis gegužės mėnesio dienomis, Degučių tvenkinio gelžbetoninės šachtos sienoje atsivėrus plyšiams, iš jo į Mirglono upelį ėmė veržtis vanduo. Per porą dienų tvenkinys praktiškai ištuštėjo. 1976 m. pastatyta Degučių užtvanka niekada nebuvo kapitaliai remontuota, tačiau po avarijos padėtis keičiasi ir sutvarkytas tvenkinys atrodys gražiau, negu kada nors anksčiau. „Jeigu ne ta nelaimė, kažin ar per artimiausius dešimt metų kas nors čia būtų tvarkoma. Šilutės rajone turime 8 tvenkinius, tačiau iki šiol buvo sutvarkytas tik Ramučių. Degučių tvenkinio remontui per du kartus skirta apie 800 tūkst. Lt ir bus sutvarkyti ne tik užtvankos įrenginiai, bet ir aplinka“, – sakė Savivaldybės Kaimo reikalų skyriaus vedėjo pavaduotojas Povilas Budvytis. Po nelaimės 150 tūkst. litų iš valstybės rezervo skirta nusekusio tvenkinio dugnui išvalyti, o vėliau iš Žemės ūkio ministerijos gauta dar 650 tūkst. Lt tvenkinio remonto darbams. Juos atlieka ta pati įmonė, kurios darbuotojai pirmieji atvyko pernai įvykus avarijai – UAB „Šilutės polderiai“. Projektą parengė UAB „Šilutės hidroprojektas“
Statybos darbų vadovas Virginijus Kunickas sakė, kad remontuojant užtvanką visas vandens lygio reguliavimo mechanizmas dengiamas nauju betono sluoksniu, kuriame įmūryta dviguba armatūra. Tai ir buvo silpniausia užtvankos vieta. Vandeniui atsparaus betono sluoksnio storis – apie 15 cm. Siekiant sustiprinti konstrukciją, šis vandeniui atsparus betonas sutankinamas specialiu vibratoriumi. Statybininkams teko paieškoti paties, 4,5 cm skersmens, mechanizmo antgalio, nes tarpas tarp armatūros sluoksnių tėra tik 6 cm. Sudėtinga buvo į remonto vietą atgabenti betono mišinį, kurio vienu kartu sunaudojama apie 2,5 kubinio metro. Iš pradžių manyta, kad betoną pavyks įkelti kranu ar atvesti specialiomis žarnomis, tačiau labiausiai pasiteisino vikšrinis ekskavatorius, kuriam privažiavus betonas latakais pilamas tiesiai iš kaušo.

UAB „Šilutės polderiai“ statybos darbų vadovas Virginijus Kunickas tikisi, kad darbus pavyks užbaigti iki Degučių kaimo šventės, rugpjūčio 2 d.

„Svarbiausia kokybiškai suremontuoti pačią užtvanką, kartu sutvarkysime ir aplinką. Degučiuose atsiras naujas nedidukas smėlėtas paplūdimys, išvalytą nuo krūmynų ir kelmų salą su pakrante sujungs pontoninis lieptelis. Darbus užbaigti numatyta iki gruodžio pabaigos, tačiau mes pasistengsime suspėti iki rugpjūčio mėnesio, nes Degučių bendruomenė labai norėtų, kad užtvanka būtų sutvarkyta iki Porciunkulės, kuri šiemet minima rugpjūčio 2 dieną, o tada vyksta tradicinė šio kaimo šventė“, – aiškino V. Kunickas.
Sutvarkius užtvankos mechanizmą, nedidukas Mirglono upelis vėl pripildys tvenkinį vandeniu. Giliausioje vietoje gylis sieks 4 metrus. Tvarkomos krantinės. Labiausiai suirusios plokštės betonuojamos iš naujo. Nemažai rūpesčių kelia ant plokščių augančios ir jas šaknimis pamažu ardančios žolės. Pasak V. Kunicko, jas labai sunku išnaikinti. Ką bedarysi, žiūrėk, ir vėl išauga.
Tuo, kas dabar vyksta Degučiuose, negali atsidžiaugti Žemaičių Naumiesčio seniūnas Jonas Budreckas. „Dabar viską sutvarkys, netgi paplūdimį su smėliuku turėsime, o anksčiau buvo vieni šabakštynai. Ta pernykštė bėda ir naudos atnešė. Nežinau, kada kas būtų čia tvarkęs“, – kalbėjo seniūnas. Jis negailėjo gerų žodžių rajono ir Savivaldybės Kaimo reikalų skyriaus vadovams, kurie įdėjo daug pastangų, kad būtų pradėti tvenkinio tvarkymo darbai. Pasak seniūno, po avarijos padėtis atrodė beviltiška ir niekas negalėjo pasakyti, kada ir iš kur pavyks gauti lėšų remontui.

Vaidotas VILKAS

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Prezidento Valdo Adamkaus jubiliejaus proga – medaliai

V.Adamkui

„Monetų namai“ paskelbė, kad Lietuva mini išskirtinę sukaktį – Prezidentui Valdui Adamkui šiemet sukanka 100 metų. V. Adamkus gimė 1926 m. lapkričio 3 d. Kaune. Šio garbingo jubiliejaus proga sukurta keletas produktų, skirtų vienai iškiliausių atkurtos Lietuvos valstybės asmenybių. Paauksuotas medalis „Prezidentas Valdas Adamkus“ Skirta Prezidento Valdo Adamkaus 100-mečiui. Dengtas (999/1000) auksu. Ribotas tiražas – 1000 vienetų. Nukaldinta Norvegijos monetų kalykloje. Įsigyti – tik „Monetų namuose“. Kaina – 59 eurai. Sidabro medalis „Prezidentas Valdas Adamkus“ Skirta Prezidento Valdo Adamkaus 100-mečiui.

Apie medžių lapus rudenį: kodėl skirtingos jų spalvos?

Meteo.lt paaiškino, jog dalis žmonių iki šiol tebemano, kad lapai pakeičia spalvą tik dėl šalnų. Iš tiesų lapų nusidažymas skatinamas dėl šilumos ir šalčio svyravimų. Staigiai pašalus, labiau tikėtina, kad atsiras daugiau rausvų lapų. Esant šiltesniam orui – gelsvų. Bet kodėl tada jie nusidažo skirtingai? Žalią lapo spalvą lemia gausiausiai jame esantis pigmentas – chlorofilas.  Kai orai atvėsta, o rudens dienos tampa trumpesnės už naktis, lapai ima vis sparčiau geltonuoti ir raudonuoti ne todėl, kad jie miršta, bet dėl įvairiausių

Dešra arba kumpis su dūmo aromatu. Kas slypi po užrašu etiketėje „kvapiosios rūkymo medžiagos“?

dūmo aromato

Dešra, kumpis arba lašiniai su dūmo aromatu – daugelio pamėgti produktai. Tačiau ar žinome, kaip aromatas atsiranda gaminyje? Dažnai jam atsirasti naudojami vadinamieji „skysti dūmai“, kurių atitikmuo etiketėse ir yra „kvapiosios rūkymo medžiagos“. Europos Sąjungoje keičiantis šių medžiagų naudojimo taisyklėms, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) primena, kaip jos gaminamos, ką atskleidžia moksliniai tyrimai ir ką šie pokyčiai reiškia pirkėjams.   Procedūra prasideda medienos kaitinimu griežtai kontroliuojamomis sąlygomis. Susidarę dūmai ir garai nukreipiami į aušinimo įrangą, kur dalis juose esančių

Dėmesys kelyje – būtinybė

policija

Spalio 5-11 d. policijos pareigūnai tikrino, ar vairuotojai vairuodami nesinaudoja mobiliojo ryšio priemonėmis, taip pat ar tinkamai naudojamos privalomos saugos priemonės – saugos diržai, šalmai bei vaikams skirtos specialiosios kėdutės. Nustatytas 31 pažeidimas dėl netinkamo mobiliųjų telefonų naudojimo: Tauragėje – 7, Šilutėje – 20, Šilalėje – 2, Pagėgiuose – 2. Taip pat nustatyta 12 pažeidimų, kai vairuotojai ar keleiviai nesegėjo saugos diržų, nenaudojo šalmų ar vaikams skirtų specialių sėdynių: Tauragėje – 2, Šilutėje – 7, Šilalėje – 3. Pažeidėjams surašyti

Taip pat skaitykite