Daugiausia tėvų kaupia vaikų išsilavinimui, bet trečdalis nekaupia visai

pinigaiTėvai skirtingai žiūri į tai, kas svarbiausia vaikų ateičiai. Vieni didžiausią vertę mato išsilavinime. Kitiem labiau rūpi tvirtesnis pagrindas savarankiškam gyvenimui ar pagalba įsigyjant būstą. Naujausia „Citadele“ banko užsakymu atlikta Baltijos šalių apklausa rodo, kad populiariausias taupymo tikslas yra studijos. Tiesa, dalis šeimų vaikų ateičiai iš viso nekaupia.

Išsilavinimas – svarbiausias tikslas

Apklausos duomenimis, Lietuvoje didžiausia dalis (31 proc.) tėvų nurodo kaupiantys vaikų studijoms ar išsilavinimui. Dar 19 proc. respondentų atideda lėšas be aiškus tikslo. Jas vaikai galės panaudoti pradėję gyventi savarankiškai. Pagalbai būstui kaupia apie 11 proc. apklaustųjų, o beveik trečdalis (30 proc.) nekaupia visai. Talentų ugdymui, kaip muzikos ar sporto būreliams, kaupia vos 3 proc. tėvų, automobiliui ar vestuvėms – tik po 2 proc.

Latvijoje ir Estijos svarbiausias tikslas taip pat yra išsilavinimas – Latvijoje jį nurodė 32 proc. tėvų, Estijoje kiek mažiau – 21 proc. Toliau pagal tikslų populiarumą seka santaupos be konkretaus tikslo. Ir Latvijoje, ir Estijoje taip įvardijo po 16 proc. respondentų. Trečioje vietoje – pagalba įsigyjant būstą, jam kaupia  5 proc. latvių ir 13 proc. estų.

Vis dėlto Latvijoje ir Estijoje kur kas daugiau šeimų nei Lietuvoje nekaupia vaikų ateičiai visai. Taip atsakė net 37,5 proc. latvių ir 39,4 estų. 

Nuo mažų sumų iki reikšmingų rezultatų

Apklausos duomenimis, Lietuvoje visai nekaupia daugiau moterų (32 proc.) nei vyrų (25 proc.). Taip pat visai netaupančių vaikų ateičiai daugiausia (50 proc.) tarp mažesnes pajamas gaunančių ar žemą išsimokslinimo lygį turinčių gyventojų. Tačiau pasak „Citadele“ banko plėtros vadovo Romo Čereškos, taupymas šiandien nėra tik aukštesnes pajamas uždirbančių privilegija. Anot jo, egzistuoja nemažai būdų kaip kaupti net gaunant nedideles pajamas.

„Tam gali padėti ir įvairūs išmanūs sprendimai, pavyzdžiui, galima nusistatyti automatinį centų suapvalinimą atsiskaitant kortele. Taip skirtumas nuo sumos bus pervedamas į taupomąją sąskaitą, o prie sutaupytų sumų prisideda palūkanos. Tokiu būdu taupymas vyksta beveik nepastebimai, tačiau rezultatas gali tapti reikšmingas“, – sako „Citadele“ banko plėtros vadovas Romas Čereška.

Eksperto teigimu, apie kaupimą verta kalbėti ir su pačiu vaiku – taip jis mato pavyzdį, kad taupymas ir planavimas yra svarbi gyvenimo dalis. „Jeigu tėvai atvirai dalijasi, kam ir kodėl kaupia, mažieji išmoksta atsakingo požiūrio į pinigus“, – priduria banko atstovas.

„Citadele“ banko užsakymu reprezentatyvią Baltijos šalių gyventojų apklausą atliko tyrimų agentūra „Norstat“ 2025 m. liepos mėn. Internetinės apklausos būdu Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje apklausta mažiausiai po 1000 gyventojų nuo 18 iki 74 metų.

Pranešimą parengė agentūra „Publicum“

 

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Kaip neatsidurti sukčių akivaruose? Kursai visuomenei „Atsparumas finansiniam sukčiavimui“

sukčiavimas

Lietuvos bankas, Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) ir Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras (AML centras) suvienijo jėgas siekdami stiprinti visuomenės atsparumą finansiniam sukčiavimui. Pristatomas nemokamas mokymų kursas, padėsiantis gyventojams atpažinti dažniausiai pasitaikančias finansinio sukčiavimo formas ir suprasti, kaip nuo jų apsisaugoti.   Vyriškis sukčiams į rankas atidavė 150 tūkst. Eur. Sukčiai apsimetė policijos pareigūnais ir banko darbuotojais. Tą pačią dieną moteris pranešė, kad nepažįstami asmenys įtikino ją investuoti į internetinę platformą. Jos nuostoliai – 65 tūkst. Eur. Tokias žinutes žiniasklaidoje, deja,

Pamestos monetos Palangoje

monetos

Kartais istorija prabyla ne iš storų kronikų ar valdovų laiškų. Kartais ji suskamba mažame, delne telpančiame metalo gabalėlyje – monetoje, kuri prieš kelis šimtus metų išslydo kažkam iš pirštų Palangos smėlyje. Įsivaizduokite: XVI a. rytas prie Baltijos. Palei kopas linguoja arkliais kinkomi vežimai, nuo jūros pučia druskingas vėjas, o Palangos dvaro kieme šurmuliuoja pirkliai, žvejai, keliautojai. Kažkas skuba, kažkas derasi dėl prekių, kažkas skaičiuoja pinigus. Ir štai – moneta nukrenta ant žemės. Gal jos niekas nepastebi. Gal savininkas trumpam sustoja,

Už neiškeltą valstybės vėliavą per valstybės šventes siūlo 100-300 eurų baudą

vėliava

Liepos 9 d.  Seimo narys Audronius Ažubalis (konservatorius) įregistravo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 519 straipsnio pakeitimo projektą, kuriuo siūloma griežtinti atsakomybę už Lietuvos valstybės vėliavos neiškėlimą valstybės švenčių dienomis. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, Vasario 16-ąją, Kovo 11-ąją ir Liepos 6-ąją Lietuvos valstybės vėliavą privaloma iškelti prie valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, įmonių, organizacijų bei gyvenamųjų namų, kuriuose nuolat gyvenama. Tačiau praktika rodo, kad kai kuriuose Lietuvos regionuose šios pareigos masiškai nepaisoma. Šiuo metu už valstybės vėliavos iškėlimo tvarkos

Padėkojo garsinusiems Pamario kraštą Lietuvos moksleivių dainų šventėje

padėkos

Šilutės rajono savivaldybėje pagerbti ir simbolinėmis dovanomis apdovanoti Lietuvos moksleivių dainų šventėje mūsų kraštui atstovavusių kolektyvų vadovai bei savivaldybės administracijos delegacija. Šiemet Lietuvos moksleivių dainų šventėje Šilutės rajonui atstovavo net 270 dalyvių – jaunieji dainininkai, muzikantai, šokėjai ir jų vadovai, kurie savo talentu, nuoširdžiu darbu garbingai pristatė Pamario kraštą. Apdovanoti Šilutės meno mokyklos jaunųjų ir jaunučių chorų vadovė Daiva Pielikienė, folkloro ansamblio vadovė Vytautė Stonkutė, akordeonininkų seksteto vadovė Loreta Kabanova, fanfarinio pučiamųjų instrumentų orkestro „Pamarys“ ir šokių kolektyvo „Pamarietė“ vadovai

Taip pat skaitykite