Daugiabučių renovacija. Problemos ir galimybės

Šilutiškiai domisi daugiabučių namų renovacija – tai paliudijo susitikimas su VšĮ „Būsto energijos taupymo agentūra“ direktoriumi Valiumi Serbenta bei aplinkos ministro pavaduotoja Daiva Matoniene. Šilutės seniūnijos salė buvo beveik pilna, o renginio organizatoriai sulaukė nemažai klausimų. Nors susitikimas užsitęsė, kai kurie jo dalyviai pasiliko pasikonsultuoti su svečiais asmeniškai.

Po susitikimo žmonės pasiliko pasikonsultuoti su viceministre Daiva Matoniene dėl savo daugiabučių renovacijos.

 

Renovuos kvartalais
Daiva Matonienė pasidžiaugė, kad pastatų renovavimo mastai Lietuvoje didėja ir jų atnaujinimo projekte dalyvauja apie dešimtadalis šalies daugiabučių. Šiuo metu įgyvendinami 3600 renovacijos projektų. Turimi pajėgumai leidžia renovuoti apie 800 namų per metus.
Šilutėje renovacijos projekte dalyvauja 21 daugiabutis, tačiau norinčių yra daugiau. Visa bėda, kad nuolat mažėje valstybės parama. Jeigu suspėjusieji į pirmąjį ir antrąjį etapą gavo 40 proc. paramą, tai nuo balandžio 1 d. ši parama sumenko iki 35 proc. ir palaipsniui mažės toliau.
Sulaukus 2020 metų tokios paramos gali visai nelikti, todėl išloš tie, kurie nesnaudžia. Kitą vertus, Birštone, Utenoje ir Šiauliuose pradedamas Vokietijos remiamas bandomasis kvartalinio renovavimo projektas. Jį įgyvendinant bus atnaujinami ištisi kvartalai – tvarkomi tik namai, bet ir aplinka. Įgyvendinant šį projektą, ypač daug dėmesio skiriama bendruomenėms.
Tad jeigu, šilutiškiai bus aktyvūs, kvartalinio renovavimo galime sulaukti ir čia. Susitikime dalyvavęs Šilutės r. meras Vytautas Laurinaitis kalbėjo, kad šilutiškiai pasistengs pasinaudoti atsiradusia galimybe.
Iš kur pelėsiai?
Žmonės domėjosi, ar bendrijos pačios gali pasirinkti darbų rangovą, ar bus tik tas, kurį skiria projektą administruojanti įstaiga. Atsakydama į susirinkusiųjų klausimą, viceministrė D. Matonienė paaiškino, kad tokia galimybė yra ir tuoj sulaukė UAB Šilutės šilumos tinklų direktoriaus pavaduotojo namų renovavimui Vyganto Kamarausko klausimo. Jis papasakojo, kad vienas iš daugiabutį renovuojančių rangovų bankrutavo, todėl teiravosi, ar dėl to sustojus darbams nesumažės valstybės skiriama parama.
Svečiai patikino, kad paramos dydis nesikeis. Tiek D. Matonienė, tiek V. Serbenta tvirtino, kad atliekamų darbų kokybei ir kainoms skiriama itin daug dėmesio ir operatyviai reaguojama į gyventojų skundus.
Prabilus apie plačiai paplitusias kalbas, kad renovuotuose būstuose atsiranda pelėsis, V. Serbenta sakė, kad iš visų patikrintų, pasitvirtino tik vienas atvejis. Tačiau tame name pelėsis buvo ir anksčiau, o šeima, kurios bute jis atsirado, gyvena ypatingomis sąlygomis – tenka slaugyti sunkų ligonį ir neturi galimybių tinkamai išvėdinti patalpas.
Anot V. Serbentos, jokio pelėsio neatsiras, jeigu taupydami šilumą žmonės neperžengs sveiko proto ribų ir nuolat vėdins patalpas.
Šilumos nebrangins
Kalbėta apie paskolas ir šilumos kainas renovuotų namų gyventojams. Atvykusieji pripažino, kad iš pradžių renovaciją stabdė žmonių nenoras tam reikalui skolintis. Šią problemą pavyko išspręsti, paskolos ėmimą perkėlus ant administruojančios įstaigos pečių.
Po renovacijos sumažėjus šilumos suvartojimui, mažesnius pelnus pradėjo gauti šilumos gamintojai ir tiekėjai. Pasak, V. Serbentos, šie dabar turi dirbti lanksčiau, geriau apskaičiuodami šilumos gamybos pajėgumus. Suprantama, kad privatūs šilumos gamintojai visais būdais stengsis uždirbti kuo daugiau. Šiuos svečio žodžius patvirtino Šilutės meras Vytautas Laurinaitis, papasakojęs, kad šiluminę energiją tiekiantys privatūs šilumos gamintojai stengiasi išlaikyti kuo didesnes kainas ar bent jų nemažinti, nepaisant pingančio kuro. Meras pažadėjo, kad Savivaldybei priklausanti UAB Šilutės šilumos tinklai dėl daugiabučių renovacijos šilumos kainos nekels.

Vaidotas VILKAS

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Pasisavino vyro pinigus

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Sausio 30 d. į Šilutės r. PK kreipėsi vyras, gim. 1970 m., gyv. Dariaus ir Girėno g., Šilutėje, kad 16 m. už jį jaunesnė moteris pasisavino jo 700 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vasario 5 d. vakare viešoje vietoje Melioratorių al., Šilutėje, neblaivus (2,25 prom.) vyras, gim. 2002 m., sukėlė fizinį skausmą 10 metų už jį vyresniam vyrui. Taip pat apdaužė ir apgadino netoli stovėjusį moters elektrinį motorolerį. Nuostolis 200 eurų. Pradėtas ikiteisminis

Palangių daržininkystė prasideda. Kaip greičiau užsiauginti šviežių ir sultingų svogūnų laiškų?

svogūnai ant palangės

Dienoms jau pagaliau ilgėjant, savaime norisi daugiau žalumos ir vitaminų. Ant palangės žaliuojantys prieskoniai ir žalumynai ne tik kuria pavasarišką nuotaiką, bet ir yra nepamainomi pagalbininkai virtuvėje. Kad palangių daržininkystės sezonas Lietuvoje jau prasidėjo, pastebi prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė. Pasak jos, dažnuose namuose pirmaisiais pavasario pranašais tampa svogūnų laiškai, mat svogūnų sodinukų kaina patraukli, o daug darbo jiems užauginti nereikia. „Populiarėjant sveikai mitybai ir natūralumui, daugelis atsigręžia į tai, kuo užsiimant matydavo savo tėvus, senelius. Todėl daržininkystė

Ant dviračio – ištisus metus. Kokių taisyklių negalima pamiršti žiemą?

Ant dviračio žiemą

Pastarųjų žiemų klimato pokyčiai keičia mūsų šalies dviratininkų elgesį: Lietuvoje dviratis tampa nebe sezonine, o ištisus metus naudojama transporto priemone. Ekspertai pataria, kaip dviračiu rūpintis žiemos laikotarpiu ir kokių taisyklių, esant dabartinėms oro sąlygoms, privalu laikytis sėdant ant šios transporto priemonės.   „Nors eismo dalyviai dažnai laikosi nuomonės, kad dviratis šaltuoju metu nėra tokia patogi transporto priemonė kaip automobilis, vis šiltesnės žiemos leidžia jį minti visus metus. Svarbu žinoti, kad žiemos sezonu reikia tinkamai jį paruošti ir kiekvieną kartą atidžiai

Kreditinei kortelei – 75-eri: kaip vienas išradimas pakeitė mūsų finansinius įpročius

Ar žinojote, kad vasario 8 d. švenčiame kreditinės kortelės gimtadienį? Šią dieną galime pažvelgti į šio išradimo istoriją ir tai, kaip jis pakeitė mūsų finansinį gyvenimą. Per daugiau nei 70 metų kreditinė kortelė tapo neatsiejama gyvenimo dalimi. Kaip ir kodėl – pasakoja „Luminor“ banko kasdienės bankininkystės vadovė Aušrinė Mincienė. Pirmoji kreditinė kortelė atsirado 1950 metais, kai JAV finansinių paslaugų teikėjai „Diners Club“ išleido kortelę, skirtą restorano sąskaitoms apmokėti. Tai buvo nauja finansinė idėja, sugalvota vienos vakarienės metu, kai verslininkas Frankas

Taip pat skaitykite