Daugiabučių renovacija. Problemos ir galimybės

Šilutiškiai domisi daugiabučių namų renovacija – tai paliudijo susitikimas su VšĮ „Būsto energijos taupymo agentūra“ direktoriumi Valiumi Serbenta bei aplinkos ministro pavaduotoja Daiva Matoniene. Šilutės seniūnijos salė buvo beveik pilna, o renginio organizatoriai sulaukė nemažai klausimų. Nors susitikimas užsitęsė, kai kurie jo dalyviai pasiliko pasikonsultuoti su svečiais asmeniškai.

Po susitikimo žmonės pasiliko pasikonsultuoti su viceministre Daiva Matoniene dėl savo daugiabučių renovacijos.

 

Renovuos kvartalais
Daiva Matonienė pasidžiaugė, kad pastatų renovavimo mastai Lietuvoje didėja ir jų atnaujinimo projekte dalyvauja apie dešimtadalis šalies daugiabučių. Šiuo metu įgyvendinami 3600 renovacijos projektų. Turimi pajėgumai leidžia renovuoti apie 800 namų per metus.
Šilutėje renovacijos projekte dalyvauja 21 daugiabutis, tačiau norinčių yra daugiau. Visa bėda, kad nuolat mažėje valstybės parama. Jeigu suspėjusieji į pirmąjį ir antrąjį etapą gavo 40 proc. paramą, tai nuo balandžio 1 d. ši parama sumenko iki 35 proc. ir palaipsniui mažės toliau.
Sulaukus 2020 metų tokios paramos gali visai nelikti, todėl išloš tie, kurie nesnaudžia. Kitą vertus, Birštone, Utenoje ir Šiauliuose pradedamas Vokietijos remiamas bandomasis kvartalinio renovavimo projektas. Jį įgyvendinant bus atnaujinami ištisi kvartalai – tvarkomi tik namai, bet ir aplinka. Įgyvendinant šį projektą, ypač daug dėmesio skiriama bendruomenėms.
Tad jeigu, šilutiškiai bus aktyvūs, kvartalinio renovavimo galime sulaukti ir čia. Susitikime dalyvavęs Šilutės r. meras Vytautas Laurinaitis kalbėjo, kad šilutiškiai pasistengs pasinaudoti atsiradusia galimybe.
Iš kur pelėsiai?
Žmonės domėjosi, ar bendrijos pačios gali pasirinkti darbų rangovą, ar bus tik tas, kurį skiria projektą administruojanti įstaiga. Atsakydama į susirinkusiųjų klausimą, viceministrė D. Matonienė paaiškino, kad tokia galimybė yra ir tuoj sulaukė UAB Šilutės šilumos tinklų direktoriaus pavaduotojo namų renovavimui Vyganto Kamarausko klausimo. Jis papasakojo, kad vienas iš daugiabutį renovuojančių rangovų bankrutavo, todėl teiravosi, ar dėl to sustojus darbams nesumažės valstybės skiriama parama.
Svečiai patikino, kad paramos dydis nesikeis. Tiek D. Matonienė, tiek V. Serbenta tvirtino, kad atliekamų darbų kokybei ir kainoms skiriama itin daug dėmesio ir operatyviai reaguojama į gyventojų skundus.
Prabilus apie plačiai paplitusias kalbas, kad renovuotuose būstuose atsiranda pelėsis, V. Serbenta sakė, kad iš visų patikrintų, pasitvirtino tik vienas atvejis. Tačiau tame name pelėsis buvo ir anksčiau, o šeima, kurios bute jis atsirado, gyvena ypatingomis sąlygomis – tenka slaugyti sunkų ligonį ir neturi galimybių tinkamai išvėdinti patalpas.
Anot V. Serbentos, jokio pelėsio neatsiras, jeigu taupydami šilumą žmonės neperžengs sveiko proto ribų ir nuolat vėdins patalpas.
Šilumos nebrangins
Kalbėta apie paskolas ir šilumos kainas renovuotų namų gyventojams. Atvykusieji pripažino, kad iš pradžių renovaciją stabdė žmonių nenoras tam reikalui skolintis. Šią problemą pavyko išspręsti, paskolos ėmimą perkėlus ant administruojančios įstaigos pečių.
Po renovacijos sumažėjus šilumos suvartojimui, mažesnius pelnus pradėjo gauti šilumos gamintojai ir tiekėjai. Pasak, V. Serbentos, šie dabar turi dirbti lanksčiau, geriau apskaičiuodami šilumos gamybos pajėgumus. Suprantama, kad privatūs šilumos gamintojai visais būdais stengsis uždirbti kuo daugiau. Šiuos svečio žodžius patvirtino Šilutės meras Vytautas Laurinaitis, papasakojęs, kad šiluminę energiją tiekiantys privatūs šilumos gamintojai stengiasi išlaikyti kuo didesnes kainas ar bent jų nemažinti, nepaisant pingančio kuro. Meras pažadėjo, kad Savivaldybei priklausanti UAB Šilutės šilumos tinklai dėl daugiabučių renovacijos šilumos kainos nekels.

Vaidotas VILKAS

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Paukščiai kerta valstybių sienas be vizų…

Spalio 10-ąją paminėta Pasaulinė migruojančių paukščių diena. Tai visame pasaulyje vykstanti Jungtinių Tautų remiama iniciatyva, kviečianti atkreipti dėmesį į migruojančių paukščių apsaugą ir jų išsaugojimui būtiną tarptautinį bendradarbiavimą. 2026 metų tema skamba itin paprastai, tačiau kartu ir labai prasmingai: „Svarbus kiekvienas paukštis – jūsų stebėjimai yra reikšmingi!“ Šių metų kampanijoje ypatingas dėmesys skiriamas gamtosauginiam švietimui, kuris padeda geriau pažinti migruojančius paukščius ir priimti jų apsaugai svarbius sprendimus. Migracija yra vienas įspūdingiausių gamtos reiškinių pasaulyje. Kasmet milijardai paukščių kerta kalnus, dykumas,

Pagryniuose išasfaltavo ir Emericho gatvę

asfaltas

Šilutės rajono savivaldybė pranešė, jog Pagryniuose baigta kapitaliai remontuoti Emericho gatvę. Anot savivaldybės pranešimo, atlikti svarbūs infrastruktūros atnaujinimo darbai. Išasfaltuota 320 metrų ilgio ir 5 metrų pločio gatvės atkarpa; paklota 8 cm storio asfaltbetonio danga; įrengtas gatvės drenažas. Artimiausiu metu bus pastatyti kelio ženklai ir užbaigti aplinkos tvarkymo darbai. Prie Emericho gatvės kapitalinio remonto finansiškai prisidėjo ir patys gatvės gyventojai.

Prezidento Valdo Adamkaus jubiliejaus proga – medaliai

V.Adamkui

„Monetų namai“ paskelbė, kad Lietuva mini išskirtinę sukaktį – Prezidentui Valdui Adamkui šiemet sukanka 100 metų. V. Adamkus gimė 1926 m. lapkričio 3 d. Kaune. Šio garbingo jubiliejaus proga sukurta keletas produktų, skirtų vienai iškiliausių atkurtos Lietuvos valstybės asmenybių. Paauksuotas medalis „Prezidentas Valdas Adamkus“ Skirta Prezidento Valdo Adamkaus 100-mečiui. Dengtas (999/1000) auksu. Ribotas tiražas – 1000 vienetų. Nukaldinta Norvegijos monetų kalykloje. Įsigyti – tik „Monetų namuose“. Kaina – 59 eurai. Sidabro medalis „Prezidentas Valdas Adamkus“ Skirta Prezidento Valdo Adamkaus 100-mečiui.

Apie medžių lapus rudenį: kodėl skirtingos jų spalvos?

Meteo.lt paaiškino, jog dalis žmonių iki šiol tebemano, kad lapai pakeičia spalvą tik dėl šalnų. Iš tiesų lapų nusidažymas skatinamas dėl šilumos ir šalčio svyravimų. Staigiai pašalus, labiau tikėtina, kad atsiras daugiau rausvų lapų. Esant šiltesniam orui – gelsvų. Bet kodėl tada jie nusidažo skirtingai? Žalią lapo spalvą lemia gausiausiai jame esantis pigmentas – chlorofilas.  Kai orai atvėsta, o rudens dienos tampa trumpesnės už naktis, lapai ima vis sparčiau geltonuoti ir raudonuoti ne todėl, kad jie miršta, bet dėl įvairiausių

Taip pat skaitykite