Daugėja Europos Sąjungos valstybių, su kuriomis Lietuva keisis e.recepto duomenimis

Plečiasi sąrašas Europos Sąjungos (ES) valstybių, kuriose pacientai su Lietuvoje išrašytais elektroniniais receptais galės įsigyti jiems reikalingų receptinių vaistų. Kartu daugėja ES šalių piliečių, kurie su savo šalyje išrašytais e.receptais galės įsigyti medikamentų Lietuvoje. Pagrindinis E. sveikatos sistemos tvarkytojas Registrų centras nuo šiol e. recepto duomenimis keisis ir su Suomija bei Čekija.

E.recepto duomenų keitimąsi tarp ES valstybių įgalina Registrų centro kartu su Sveikatos apsaugos ministerija įgyvendintas Lietuvos nacionalinio E. sveikatos kontaktų centro informacinės sistemos (LNKC IS) sukūrimo projektas. Šiuo metu Lietuva e. recepto duomenimis jau keičiasi su kaimynėmis Latvija, Estija ir Lenkija, taip pat Ispanija, Graikija ir Portugalija.

„Sveikatos paslaugų skaitmenizavimas Lietuvoje lenkia daugelį ES šalių. Dėl šios priežasties duomenų mainai su kitomis valstybėmis vyksta palaipsniui, kai tik tam yra pasirengusios kitos šalys. Pastebime, kad vis daugėja asmenų, kurie pasinaudoja galimybe kitoje šalyje įsigyti receptinių vaistų. Tikimės, kad išsiplėtus paslaugų geografijai E. sveikatos skaitmenizacijos pažanga galės pasinaudoti dar daugiau Lietuvos ir ES piliečių“, – teigia Registrų centro E. sveikatos skyriaus vadovas Domantas Ozerenskis.

Pasinaudojo šimtai pacientų

Tarptautinė e. recepto duomenų mainų platforma prisideda prie bendrų ES tikslų užtikrinti vienodas prekių įsigijimo ir paslaugų gavimo sąlygas tarp skirtingų ES valstybių narių. Europos sveikatos duomenų erdvė siekia įtraukti ES valstybes keistis e. recepto ir kitais sveikatos duomenimis siekiant aukštos kokybės sveikatos duomenų.

E. recepto duomenų mainai tarp Lietuvos ir kitų ES valstybių leidžia Lietuvos gyventojams, keliaujantiems į kitas šalis, įsigyti reikalingų receptinių vaistų pagal Lietuvoje išrašytus elektroninius receptus. Tai taip pat leidžia kitų ES šalių gyventojams pagal jų šalyje išrašytus e. receptus įsigyti vaistų Lietuvoje.

Registrų centro duomenimis, iki šiol Lietuvos gyventojai pagal Lietuvoje išrašytus e. receptus kitose ES šalyse įsigijo vaistų daugiau nei 500 kartų. Dažniausiai lietuviai jiems reikalingų vaistų įsigijo Lenkijoje ir Latvijoje. Lietuvos vaistinėse taip pat buvo aptarnauta per 400 kitose ES šalyse išrašytų e. receptų – dažniausiai mūsų šalyje vaistų įsigijo Latvijos piliečiai.

Naudinga žinoti

LNKC IS veikia bendroje ES sveikatos duomenų apsikeitimo infrastruktūroje, kuri užtikrina ES gyventojų tarpvalstybinį e. receptų apsikeitimą, o ateityje ir pacientų sveikatos duomenų suvestinių apsikeitimą.

Sukurtas funkcionalumas leidžia Lietuvai, sutarus su kitomis šalimis dėl duomenų mainų, keistis e. recepto duomenimis visoje ES. Taip pat leidžia į Lietuvą atvykusiems ES piliečiams su savo e. receptais mūsų šalyje įsigyti jiems reikalingų vaistų.

Sveikatos apsaugos ministerija primena, kad ES galima įsigyti visų kompensuojamųjų ir nekompensuojamųjų receptinių vaistų, išskyrus narkotinius, ekstemporaliuosius ir vardinius. Tačiau iki 2027 m. pradžios negalima įsigyti vaistų, kurių farmacinė forma yra įkvepiamieji vaistai, milteliai, milteliai injekciniam ar infuziniam tirpalui, arba skystos ir minkštos farmacinės formos vaistiniai preparatai.

Šių minėtų farmacinių formų vaistams, taip pat ir kompensuojamosioms medicinos pagalbos priemonėms, kaip ir iki šiol, turi būti išrašomi popieriniai receptai.

Svarbu paminėti, kad kitoje ES valstybėje nebus galimybės pasinaudoti tęstiniu e. receptu (su žyma „gydymui tęsti“), jeigu vaistą išduoti buvo pradėta Lietuvoje.

Registrų centro inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Aktualūs pokyčiai darbo ieškantiems žmonėms

darbo

Nuo 2026 m. sausio 13 d. įsigalioję klientų aptarnavimo pakeitimai numato, kad pirmasis susitikimas su įdarbinimo konsultantu vyks tik kontaktiniu būdu. Užimtumo tarnyba primena, kad vėliau darbo ieškantys žmonės gali pasirinkti kontaktinį, mišrų ar nuotolinį paslaugų gavimo būdą. Registracijos data – tai diena, kada ji įvykdoma. Klientai gali užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje naudojantis elektroninėmis paslaugomis arba atvykti į savo gyvenamosios vietos Užimtumo tarnybos skyrių. Telefonu registracija nevykdoma. Jums užsiregistravus, įdarbinimo konsultantas iš įvairių valstybės registrų surinks būtinus duomenis ir per vieną

Žiema – vaikų ligų sezonas: kaip padėti mažiesiems kovoti su virusais?

vaikų ligos

Šaltasis sezonas kasmet tampa išbandymu tėvams, auginantiems mažus vaikus. Virusai ir peršalimo ligos plinta darželiuose, mokyklose ir būreliuose, todėl sergamumas šiuo periodu išauga. Naujos apklausos duomenimis, daugiau nei 50 proc. tėvų teigia, kad jų vaikai žiemą serga bent kartą ar du per sezoną. Šeimos gydytojai primena – imuniteto stiprinimas yra tęstinis procesas. Jam svarbus tiek mitybos ir gyvenimo būdo, tiek maisto papildų balansas. Bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktos apklausos duomenys atskleidžia, kad 56 proc. atžalų turinčių respondentų susiduria su vaikų susirgimais

Nedarbo dienos 2026 metais Lietuvoje: šventės, ilgieji savaitgaliai

Prasidėjus naujiems metams įprasta peržvelgti kalendorių ir sužinoti, kada ir kokios šventės bus, kada nereikės eiti į darbą, kada paėmus kokią dieną atostogų galima prie šventinės dienos pridėti papildomą ir turėti kelias poilsio dienas. Tai leidžia planuoti ir atostogas, ir keliones ne jų metu. Tad sklaidome 2026 metų kalendorių. Nedarbo dienos 2026 metais (visos) Vasario 16 d. (pirmadienis) – Lietuvos valstybės atkūrimo diena. Lietuvos valstybės atkūrimo diena. Tai istoriškai Lietuvai svarbi diena, kuri yra švenčiama kasmet ir yra nedarbo diena.

Svarstantiems atsiimti pensijų lėšas – 2019 m. pamoka

pensijos

Atsivėrus 2026–2027 m. pensijų reformos „langui“, kai kurie gyventojai skuba atsiimti savo sukauptas lėšas. Tačiau 2019 m. Lietuvoje jau buvo sudaryta galimybė stabdyti pensijų kaupimą II pakopoje, dalis gyventojų ja pasinaudojo ir tai jiems kainavo tūkstančius eurų. Apie tai, kiek pinigų prarado sustabdžiusieji kaupimą ir ko galima pasimokyti iš šios patirties, pasakoja „Luminor investicijų valdymas“ vadovė Loreta Načajienė. „Sprendimai dėl pensijos kaupimo dažnai priimami vadovaujantis trumpalaikėmis emocijomis, tačiau jų pasekmės išryškėja tik po kelerių ar keliolikos metų, – sako ekspertė.

Taip pat skaitykite