Darni ir daininga „Pilutė“ gyvasties semiasi iš tautos tradicijų

Penkiolika metų gyvuojantis Degučių kaimo folkloro kolektyvas „Pilutė“ – kaip viena didelė darni šeima, vienijanti bemaž dvidešimt garbaus, vidutinio amžiaus žmonių, jaunimą ir vaikus. Iš tautos lobynų prikėlę senąsias dainas, prisiminę žaidimus ir pasakojimus, juos dalija negailėdami asmeninio laiko nei sveikatos. Minėdami 15 metų savo nueitą kelią, sulaukė didžiulio būrio svečių. Šventėje „Po sūrio medžiu“ netrūko gerumo žodžių.

Susirinkusius į gimtadienio šventę daina pasveikino „Pilutė“.

 

Dainingi ir nagingi
Lietuviška vasara pakoregavo Degučių folkloro kolektyvo „Pilutė“ 15 metų sukakčiai skirtos šventės repertuarą. Suplanavusiems švęsti prie Degučių bendruomenės namų teko traukti į vidų. Jauki Degučių bendruomenės namų salė vos talpino atvykusius sveikintojus. Susirinkę po „Sūrio medžiu“, dalijosi prisiminimais, dainas dainavo, šoko, tarmiškai kalbėjo, ilgo gyvavimo linkėjo.
Degučių folkloro kolektyvo „Pilutė“ veiklos metus tarmiškai apžvelgė per 10 metų jam vadovaujanti Adma Baltutienė. Pasidžiaugė, kad kolektyvo nariai ne tik dainingi, bet ir nagingi. Dar smagiau, kad krašto tradicijas puoselėjančiam kolektyvui Šilutės r. savivaldybė skyrė lėšų tautiniams kostiumams įsigyti. Jais pasipuošti padėjo kolektyvo auksarankė siuvėja Stanislova Ežerinskienė, nesiskirianti ne tik su daina, bet ir su adata. Ji nuo pat kolektyvo susibūrimo dienos rūpinasi folklorininkų apranga, jos rankomis nertomis kepurėlėmis puošiasi dainininkės.

Kolektyvo vadovė Adma Baltutienė ir pirmoji vadovė Loreta Mieliulytė.

Kolektyvo nariai spinduliuoja noru dainuoti, iš užmaršties prikelti senąsias krašto dainas. Tam amžius – ne riba. Stanislovos Ežerinskienės bendraamžė, į devintą dešimtį įkopusi Zita Jasudavičienė – puiki audėja. Į repeticijas Degučių bendruomenės namuose ji atvažiuoja iš gretimos seniūnijos. Garbaus amžiaus moteris pati vairuoja automobilį ne tik vasariškais keliais, bet ir gūdžiais žiemos vakarais, kaimo keliams pasidengus plikledžiu.
Kolektyvo dainorė Genovaitė Marksienė ir dainuoja, ir pati kuria eiles. Jos sukurti eilėraščiai senai pripildė mokyklinį sąsiuvinį, kuriame netrūksta eilių žemaičių tarme. Pati dainorė yra gimusi Žemaitijoje, prieš daugiau kaip 40 metų atvykusi gyventi į Mažąją Lietuvą, džiaugiasi galimybe dainuoti senas dainas. Kolektyvo narys Adolfas Rimkus juokauja, kad dainavimas jam netrukdo ūkininkauti, o muzikantas Antanas Lukošius pamena, kad pirmąją armoniką įsigijo pardavęs paties užaugintus triušius.
Įvairaus amžiaus
„Pilutės“ kolektyve viena greta kitos dainą traukia garbaus ar vidutinio amžiaus moterys, vyrai, jiems pritaria jaunimas, vaikai. Jauniausia kolektyvo narė Goda Majutė – vienuolikmetė. Pasak kolektyvo vadovės Admos Baltutienės, mergaitės nepaviliojo modernūs kolektyvai, ji niekur nepabėgo, nepastebimai užaugo. Į kolektyvą Goda įsiliejo tebūdama pusantrų metukų. Daugelis pamena mažučiukę Godą, nedrąsiai įsikabinusią vyresniesiems į ranką, tačiau važiuojančią visur kartu su „Pilute“.

„Pilutės“ kolektyvą sveikino, padėkos raštus teikė Šilutės r. savivaldybės vicemeras Virgilijus Pozingis, Administracijos direktoriaus pavaduotoja Inesa Murauskienė, Kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičienė.

Daugelio susirinkusiųjų mintis atspindėjo Žemaičių krašto etnokultūros centro vadovo Valerijono Krutikovo žodžiai apie svarbą folkloro kolektyvo, puoselėjančio ir išlaikančio gyvąją tautinio muzikavimo, dainavimo tradiciją. „Labai svarbu, kad kolektyvas dainuotų šiandien, rytoj, dar po kelių dešimtmečių. Jeigu knygos su tautosakos perlais dūlės spintose, po kelių dešimtmečių niekam nekils noras jas išsitraukti ir uždainuoti. Jeigu mes šventėse, renginiuose nedainuosime senųjų dainų, jeigu to neišmokysime vaikų tautinės tradicijos tiesiog numirs. Svečiose šalyse nieko nestebina populiarioji muzika, tačiau visada pavergia folkloras, spinduliuojantis kurios nors tautos kultūrą“.
Neatsitiktinai Šilutės r. Savivaldybės kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičienė sveikindama kolektyvą pavadino tikraisiais tautos ambasadoriais. Kolektyvo kūrimosi pradžią prisiminė Žemaičių Naumiesčio seniūnas Jonas Budreckas, pirmoji kolektyvo vadovė Loreta Mieliulytė, dabar vadovaujanti kolektyvui „Vainuta“, kuris, beje, ką tik sugrįžo iš tarptautinio folkloro festivalio „Baltic 2015“. Sveikino Degučių bendruomenės nariai, usėniškiai, o Žemaičių Naumiesčio mokyklos-darželio vadovė Zofija Lydekienė linkėjo kolektyvui folklorą skleisti ir kitose šalyse. Dainomis pasveikino Žemaičių Naumiesčio gimnazijos Degučių skyriaus mokiniai, folkloro kolektyvai „Verdainė“, kapela „Žaliakalnis“, ansamblis „Raskila“, Mažosios Lietuvos krašto dainomis pasveikino „Ramytė“ ir iš Pagėgių savivaldybės atvykusi „Kamana“, Inkaklių „Dainoriai“ dainas palydėjo linksmais pasakojimais, o „Veiviržo“ šokėjai smagiai pašoko. Gimtadienio šventėje netrūko vaišių, linkėjimų, kvietimų nuo „Sūrio medžio“ nusiskinti sūrį…

Laima PUTRIUVIENĖ

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Trimatė spauda šalia mūsų: kaip pramoninis įrenginys tapo buitiniu pagalbininku

trimatė spauda

Prieš dešimtmetį trimatis spausdinimas atrodė prieinamas tik patyrusiems inžinieriams ir kruopštiems entuziastams. Šiandien tokį aparatą galima pamatyti mokyklos kabinete, kaimynystės dirbtuvėje ar ant rašomojo stalo. Jis tyliai kuria daiktus iš plastiko gijos. Ši technologija tapo paprastesnė, švaresnė ir prieinamesnė kasdieniam naudojimui. Nuo suodžių ir varžtų – iki gamyklinių aparatų Anksčiau trimatį spausdintuvą tekdavo susirinkti patiems iš atskirų dalių. Pirkėjas gaudavo dėžę su laidais, mikroschemomis, veržlėmis bei aliuminio profiliais. Surinkimas trukdavo ištisas dienas. Rezultatas priklausė nuo meistro kantrybės. Pirmieji bandymai reikalavo

Pažinkime invazines rūšis: kanadinė audinė – ne tik paukščių priešas

kanadinė audinė

Taip jau gamtoje yra sutverta, kad kartais labai mielos išvaizdos gyviai yra vieni didžiausių kenkėjų mūsų planetos biologinei įvairovei. Jau anksčiau rašėme apie itin išvaizdžius, bet kitai augmenijai nedraugiškus augalus muilinę guboją ir raukšlėtalapį erškėtį. Tokią pat taisyklę „mielas, bet pavojingas“ galima pritaikyti ir žvėrių pasaulyje. Nors dėmėtasis elnias yra labai gražus gyvūnas, bet jis jau tapo realia grėsme kitoms vietinėms mūsų tauriųjų elnių rūšims. Taip pat ir itin mieli padarėliai – meškėnai – jau ne vienerius metus yra gyva

ESO didina kompensacijas už tiesioginius nuostolius patirtus po audros

„Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) didina kompensacijas gyventojams už tiesioginius nuostolius, patirtus po rugpjūčio 22 d. Lietuvą nusiaubusios didžiausios audros nuo 1970-ųjų. Maksimalus kompensacijos dydis priklausys nuo elektros tiekimo atkūrimo trukmės. Gyventojams, kuriems elektros tiekimas buvo atkurtas per 3-6 paras, bus kompensuojama iki 220 Eur, per 7-13 parų – iki 440 Eur, o elektros tiekimo atkūrimui trukus 14 ir daugiau parų – iki 660 Eur nuostolių. Gauti prašymai Šiuo metu ESO jau yra gavęs daugiau kaip 2,8 tūkst. gyventojų prašymų, kuriuose

Ekspertas: rugsėjį nesitikėkite elektros pigimo

elektros ekspertas

Rugsėjį didmeninės elektros kainos mažėjimo Lietuvoje tikėtis kol kas nėra daug pagrindo. Vasaros atostogų sezonui būdingą paklausą keis didėjantis elektros vartojimas, o trumpėjančios dienos mažins saulės elektrinių generaciją. Papildomą spaudimą kuria ir išaugusios gamtinių dujų kainos bei neapibrėžtumas Europos energetikos rinkose. Rugpjūtį Lietuvoje vidutinė didmeninė elektros energijos kaina siekė apie 80 Eur/MWh ir buvo beveik 6 proc. didesnė nei liepą, kai sudarė 75,63 Eur/MWh. Rugsėjis, ankstesnių metų duomenimis, neturi vienos aiškios kainų krypties. Pernai vidutinė elektros kaina nuo 80,06 Eur/MWh

Taip pat skaitykite