Darbe gresia traumos

Nusprendusi emigruoti į Londoną ieškojau tokių darbo pasiūlymų, kurie būtų finansiškai pelningi, tačiau nė nesusimąsčiau, ar mane dominančios darbo vietos yra tikrai saugios…

Išvykdama dar negalėjau pasigirti puikiomis anglų kalbos žiniomis – šios kalbos teko mokytis mokykloje ir universitete, tačiau vėliau įgūdžių niekaip nelavinau. Taigi, žvalgiausi tokių darbo pasiūlymų, kurių skelbimuose nebūtų reikalaujama ypatingai gerų anglų kalbos žinių. Žinoma, tai gerokai susiaurino paiešką – galėjau rinktis darbą fabrike, sandėlyje ir panašiai. Nors sunkaus darbo niekada nesibaidžiau, tačiau pamaniau, kad tokiose darbovietėse fizinis krūvis  bus nepakeliamas. Taigi, apsiribojau darbo pasiūlymų paieška viešbučiuose: pamaniau, kad dirbdama kambarine ir tvarkydama kambarius nepatirsiu pernelyg didelio streso, bendrauti anglų kalba teks nedaug, o atlyginimas bus gerokai didesnis nei Lietuvoje.

Pirmieji darbo mėnesiai buvo tikrai sklandūs: nors ir nebuvo kada nuobodžiauti, tačiau su visomis man pavestomis užduotimis gana nesunkiai susidorojau. Vis dėlto, vieną rytą atėjusi į darbą patyriau nelaimingą atsitikimą, po kurio net porą mėnesių buvau nedarbinga.

Viešbutis, kuriame dirbau, buvo kelių aukštų, tačiau jame nebuvo lifto: kasdien tekdavo daugybę kartų lipti laiptais aukštyn ir leistis žemyn. Už grindų plovimą viešbutyje buvo atsakinga kita darbuotoja, kuri visuomet įspėdavo apie slidžias grindis, tačiau tą kartą taip nenutiko. Vėliau sužinojau, kad viešbučio administracija nusprendė senas įspėjamąsias lenteles pakeisti naujomis, todėl valytoja paprasčiausiai neturėjo galimybės pastatyti įspėjamųjų ženklų. Išėjusi iš viešbučio kambario ketinau lipti laiptais, tačiau paslydau ant jų krašto ir nudardėjau žemyn. Nukritusi dar buvau sąmoninga: tikėjausi, kad šis nutikimas pasibaigs vos keliais nubrozdinimais ir mėlynėmis ant rankos, tačiau situacija buvo gerokai rimtesnė nei maniau. Atskubėjusi administratorė nedelsdama iškvietė greitąją pagalbą, o jau po pusvalandžio atsidūriau ligoninėje.

Rentgeno tyrimas parodė, kad krisdama nuo laiptų susilaužiau ranką ir šonkaulius, todėl į darbą greitu metu tikrai negalėsiu grįžti. Tai labai liūdino, nes svetimoje šalyje nedarbingumo laikotarpis atrodė būsiantis  ilgas ir niūrus. Gulėdama ligoninėje kartais sulaukdavau lankytojų, vis tiek jaučiausi labai vieniša, nesugalvodama, kuo galėčiau užsiimti.

Kai gydytojai leido grįžti į namus, visą savo laiką skyriau anglų kalbos žinioms tobulinti – pažadėjau sau, kad pasveikusi nebegrįšiu dirbti į viešbutį, o įsidarbinsiu tokioje vietoje, kur reikėtų bendrauti su žmonėmis, ir galėčiau lavinti anglų kalbos įgūdžius. Kartą kažko ieškojau internete ir visai netikėtai radau bendrovės „Insito kompensacijos“ skelbimą, kuriame buvo siūloma gauti priklausančią kompensaciją už patirtą nelaimingą įvykį. Nors labai abejojau, ar mano atveju bus įmanoma gauti tokią kompensaciją, pamaniau, kad nepabandžiusi nesužinosiu. Nieko nelaukdama užpildžiau užklausos formą, ir labai nustebau, kai netrukus su manimi susisiekė lietuviškai kalbantis konsultantas. Jis man papasakojo apie galimybę gauti man priklausančią išmoką. Tai labai pakėlė man ūpą. Papildomi pinigai tuo metu man tikrai būtų pravertę, tad su nekantrumu laukiau, koks bus priimtas sprendimas. Didžiai mano nuostabai, ilgai laukti neteko – vos po mėnesio man buvo pranešta, kad man skirta kompensacija už patirtą įvykį bei už visą nedarbingumo laikotarpį. Tai leido šiek tiek atsikvėpti, nes net ir po patirtų lūžių sukau galvą, kur greičiau galėčiau užsidirbti pinigų. Laimė, reikalai pakrypo į gerą – netrukus gavau man priklausančią išmoką, o pasibaigus nedarbingumo laikotarpiui įsidarbinau internetinės parduotuvės administratore.

Ingrida

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Aptiko padirbą 20 eurų banknotą

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Rugpjūčio 6 d. gauta specialisto išvada, kad liepos 24 d. iš parduotuvės H. Šojaus g., Šilutėje, išimta 20 eurų nominalo kupiūra yra padirbta. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Rugpjūčio 6 d. vėlų vakarą Karklų g., Šilutėje, vyras, gim. 1992 m., sukėlė fizinį skausmą nepilnametei, gim. 2010 m., o rugpjūčio 1 d. vėlų vakarą  fizinį skausmą sukėlė moteriai, gim. 1990 m. Vyras sulaikytas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Rugpjūčio 8 d. vakare namuose Dariaus ir Girėno g.,

Orai: bus šilta ir palynos

orai

Hidrometeorologijos tarnyba praneša apie artėjančių dienų orus. Rugpjūčio 10 d., pirmadienį, naktį ir pirmoje dienos pusėje be lietaus, antroje dienos pusėje vietomis Vakarų Lietuvoje numatomas trumpas lietus, kai kur perkūnija. Vėjas naktį pietryčių, pietų, 4-9 m/s, dieną daugiausia pietų, vakare pajūryje pereinantis į vakarų, 7-12 m/s. Temperatūra naktį 10-15, pajūryje – 16-18 laipsnių šilumos, dieną – 23-28 laipsniai šilumos. Rugpjūčio 11 d., antradienį. daugelyje rajonų numatomi trumpi lietūs, kai kur su perkūnija. Vėjas naktį pietvakarių, vakarų, 7-12 m/s, pajūryje gūsiai

Paaiškėjo Nacionalinio šienpjovių čempionato nugalėtojai: renginyje triumfavo šienpjovė iš Vilniaus

šienpjovė

Rugpjūčio 8 d. Rupkalvių pievose (netoli Šilutės) nuaidėjo jau penktasis Nacionalinis šienpjovių čempionatas. Dalyviai iš visos Lietuvos čia susitiko ne tik išsiaiškinti, kas greičiausiai ir meistriškiausiai valdo dalgį, bet ir drauge puoselėti gyvą šienavimo dalgiu tradiciją. Čempionato svarbiausius titulus šiemet pelnė Metų šienpjovys Liudas Tauginas ir Metų šienpjovė Seda Bukauskienė. Nacionalinis šienpjovių čempionatas kasmet į vieną pievą suburia patyrusius šienavimo meistrus, pradedančiuosius ir visus, norinčius geriau pažinti senąją šienpjovystės tradiciją. Čempionate svarbus ne tik greitis – dalyvių darbas vertinamas pagal

Apendicitas nepasireiškia taip, kaip daugelis tikisi. Ar verta pasikliauti simptomų paieškomis internete?

Skaičiuojama, kad per gyvenimą su apendicitu susiduria maždaug vienas iš trylikos žmonių. Tačiau liga, kuri daugelį metų buvo laikoma kone neabejotinu bilietu į operacinę, šiandien vertinama kitaip. Pasak medicinos diagnostikos ir gydymo centro „Hila“ gydytojo chirurgo Sergejaus Trusovo, kai kuriems pacientams operacijos šiandien pavyksta išvengti, tačiau tam būtina labai tiksliai įvertinti ligos eigą. „Per pastaruosius metus gerokai pasikeitė požiūris į apendicito diagnostiką ir gydymą. Šiandien gydytojai turi tikslesnius tyrimus ir daugiau galimybių kiekvienam pacientui parinkti tinkamiausią gydymą, todėl vienodo sprendimo

Taip pat skaitykite