Dar vienas bronzos medalis Lietuvai

Lietuvos 3×3 rinktinė olimpinėse žaidynėse Paryžiuje iškovojo bronzos medalį. Lietuviai po labai kietos ir permainingos kovos rezultatu 21:18 įveikė kaimyninės Latvijos atstovus. Laimėjimo proga Lietuvos trijulių (3×3) krepšinio rinktinę pasveikino Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda. 

Olimpiadoje debiutavusiai trejetų rinktinei tai yra istorinis pasiekimas.

Lietuvos komanda – Aurelijus Pukelis, Šarūnas Vingelis, Evaldas Džiaugys ir Gintautas Matulis – iškovojo Paryžiuje kol kas antrąją prizinę vietą Lietuvai. Bronzą taip pat pelnė irkluotoja Viktorija Senkutė.

„Sveikinimai Evaldui Džiaugiui, Aurelijui Pukeliui, Šarūnui Vingeliui ir Gintautui Matuliui. Puikus debiutas olimpinėse žaidynėse. Pradžia nebuvo sklandi, tačiau pralaimėjimai yra neatsiejama sporto dalis. Svarbiausia, jog nenuleidote rankų, pademonstravote tikrą kovotojų charakterį, atsitiesėte ir galiausiai pelnėte bronzą“, – sakė Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda.

Prezidento teigimu, Lietuvos 3×3 rinktinė įrodė savo meistriškumą ir pasirengimą kovoti su geriausiais, taip patvirtindama dar prieš olimpines žaidynes išsakytas prognozes apie dideles lietuvių galimybes.

Šalies vadovas palinkėjo krepšininkams tęsti sėkmės kelią ir džiuginti Lietuvą kitomis skambiomis pergalėmis ateityje.

Bronzos medalis Lietuvos 3×3 rinktinės nariams garantavo 62,920 eurų vienkartinę premiją. Taip pat lietuviai gaus valstybės stipendiją bei rentą.

Nugalėtojus į triumfą tempė asmeninį rezultatyvumo rekordą turnyre pakartojęs Š. Vingelis, pelnęs 9 taškus (3 iš 5 tolimi metimai). E. Džiaugys įmetė 6 taškus, A. Pukelis pridėjo 5, G. Matulis – 1.

Lietuva prieš latvius pasiekė saldų revanšą, kuriems grupės etape buvo pralaimėję rezultatu 14:21.

„Daug kas sako, kad čia gatvės krepšinis, okey, kam nepatinka, nežiūrėkite. Mes darome sau. Vieni šoka breiką, kiti važiuoja dviračiais, o mes žaidžiame 3×3. Mes sukūrėme istoriją. Tuo didžiuojamės“, – sakė G. Matulis.

Tuo tarpu Latvijos trijulių rinktinė, Tokijo žaidynėse laimėjusi auksą, šįsyk liko be medalio.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Priminimas keturračių vairuotojams neniokoti gamtos

keturračiais

Pavasarį Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai dažniau susiduria su pažeidimais, kai asmenys keturračiais ar krosiniais motociklais važinėja miškuose, pievose, saugomose teritorijose ar kitose vietose, kur tai daryti draudžiama. Aplinkosaugininkai primena, kad toks elgesys daro ilgalaikę žalą gamtai ir ragina laikytis taisyklių. Parengta atmintinė „Keturračiai, krosiniai motociklai gamtoje – pramogaukite atsakingai“. „Dėl neteisėto važinėjimo bekele vis dar niokojami gražiausi gamtos kampeliai – kraštovaizdžio draustiniai, piliakalnių šlaitai, upelių pakrantės. Tokie atvejai ne tik trikdo natūralią ekosistemų pusiausvyrą, bet ir rodo, kad daliai poilsiautojų

Dažniausios klaidos perkant oro kompresorių

kompresorius

Oro kompresorius dažnai perkamas gana paprastai – pasižiūrima į kainą, galią ir viskas. Visgi, būtent šiame etape padaromos klaidos, kurios vėliau pradeda jaustis kiekvieną dieną. Ir blogiausia tai, kad jos retai pasimato iš karto. Iš pradžių kompresorius veikia. Bet laikui bėgant atsiranda lėtėjimas, triukšmas, nuolatinis laukimas ar net nusivylimas, kad „kažkas ne taip“. Pirkimas pagal kainą vietoj realaus poreikio Viena dažniausių klaidų – rinktis pigiausią variantą su mintimi „pradžiai užteks“. Problema ta, kad oro kompresoriai nėra įrankis, kuris veikia „truputį

Nenaikinamas Sosnovskio barštis grasina negrįžtamais pokyčiais

Sosnovskio barščiai

„Sosnovskio barščio naikinimas reikalauja nuoseklumo – tai gana ilgas procesas, kuris trunka net iki 7 metų“, – savo Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vyr. specialistė Dagmara Žebrauskienė, kuri specializuojasi invazinių rūšių Lietuvoje srityje. Pasak jos, Sosnovskio barštis – problema, su kuria susiduria ne tik Lietuva, bet ir didelė dalis Europos. Šis iš buvusios Sovietų Sąjungos teritorijų išplitęs augalas, šiandien laikomas viena pavojingiausių invazinių rūšių. Ypač sudėtinga situacija susiklosčiusi Rytų ir Šiaurės Europoje, kur su juo aktyviai kovoja ir kaimyninės šalys –

Pavasario alergija ar peršalimas: kaip atpažinti, kai simptomai vienodi?

Pavasarį alergijos simptomus patiria reikšminga dalis gyventojų, tačiau ne visi juos atpažįsta ar vertina rimtai. Naujausias „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas gyventojų tyrimas rodo, kad pavasario metu alergijos simptomus pripažįsta jaučiantys 1 iš 4 arba 26 proc. šalies gyventojų. Ekspertai pataria, kaip laiku atpažinti, kas mus kamuoja – pavasarinė alergija ar sezoninis peršalimas. Alergijų daugėja Medicinos centrų „Northway“ alergologė-klinikinė imunologė, vaikų alergologė Rūta Tamošiūnienė sako, kad alerginių ligų skaičiaus augimas yra kompleksinis reiškinys, kurio negalima paaiškinti vien pažangesne diagnostika. „Pastaraisiais dešimtmečiais

Taip pat skaitykite