Dainuojantis Prycmų kaimo senolis

Prie didelio apvalaus stalo, ant kelių sudėjęs nuo darbų pavargusias rankas, jaukių namų šiluma džiaugėsi svečių lūkuriuojantis 90-metis Juozas Merkelis. Gražaus jubiliejaus proga išsakytų linkėjimų klausėsi šypsodamasis.

Ilgaamžis Juozas Merkelis.

Šišioniškių troboje
„Į šišioniškių trobą užėjusius visada vaišindavo kafija ir zankuchu (keksu)“, – kviečia prie stalo Juozo Merkelio dukra Reda Cirtautienė, Kintų Vydūno kultūros centro muziejininkė.
„Ką gi reikėtų valgyti, kad tokio ilgo amželio ir mes sulauktume?“ – teiraujamės senolio dukros, tačiau iš Redos išgirstame, kad jos tėvas niekada nebuvęs ir dabar nesąs išrankus maistui. Išeidavęs ankstų rytą iš namų ir galėdavęs visą dieną būti nevalgęs…
Tėvo sveikata ir kasdiene buitimi besirūpinanti Reda vietoj mėsos mieliau ruošia žuvies patiekalus. Slaugydama savo tėvą, dukra akylai seka ne tik jo fizinę, bet ir dvasinę būseną. Pamena, kad nuvežusi sunegalavusį tėvą į ligoninę ir pati sutriko. Tėvas į medikų klausimą, kiek šis turi vaikų, atsakė: „Nė vieno“. Ne, linksmo būdo ilgaamžis atminties nebuvo praradęs. Tiesiog, net ligos akivaizdoje senolis vietoj dejonės šmaikštavo, kad vaikų neturi, turi dvi mergeles…
Pranašystė neišsipildė
Juozas buvo vienas iš dešimties vaikų šeimoje. Buvusiam silpnos sveikatos, nuo mažens ligų puolamam pranašavo neilgą gyvenimą. Niekas tuomet neįžvelgė, kad jis gyvens ilgai ir gražiai. Tėvai valdė 20 ha žemės Džiaugėnų kaime, Šilalės rajone. Visiems vaikams darbų netrūko tėvų ūkyje. Juozas baigė pradžios mokyklą. Paklaustas, kaip pavyko išsisukti nuo tarnystės kariuomenėje, Juozas juokiasi, o dukra Reda nenutyli: „Tėvas persirengė moteriškais drabužiais. Jį kaimiečiai vadino Magde“. Su žmona Stase iš Žąsino kaimo jiedu susilaukė dviejų dukrų. Žemaičių Naumiestyje gyvenęs brolis parsiviliojo čia ir Juozo šeimą. Kiek pagyvenusi Juozo šeima pasidavė arčiau marių, į Kintus.
Lengva ranka gyvuliams auginti
1959-aisiais Stasė ir Juozas Merkeliai apsigyveno viename iš gražiausių Prycmų kaimo sodybų. Gražią sodybą ir toliau puoselėjo. Puikiai sutardavo su namo savininkais Klimkaičiais, iš kurių perėmė kaimo tradicijas, patirtį, išmintį. Atsisveikindamas su išvykstančiais iš kaimo Klimkaičiais dainorius Juozas, kaip buvo įpratęs, padovanojo jiems dainą. Jos beklausydami buvę namo šeimininkai susigraudino iki ašarų.
Paprašytas ilgaamžis ir mums užtraukė tą pačią dainą:
„Vėjelis pučia po laukus,
bitutės dūzgia po žiedus.
Žiūrėk, brangus, o kaip gražu…“
Gražiąją sodybą palikę dukrai Gražinai, Stasė ir Juozas Merkeliai nusipirko nykstančią sodybą iš buvusių šišioniškių, išsiruošusių vykti į Vokietiją. Netrukus senutėlį namą restauruoti šio krašto dvasia ėmėsi Redos vyras Arūnas Cirtautas.
„Tėvas prie staliaus darbų nebuvo linkęs, jo stichija ir lengva ranka buvo gyvuliams auginti. Dirbo fermoje, jo prižiūrimi gyvuliai greičiau nei kitose fermose priaugdavo reikiamą svorį. Apie darbštuolį ne kartą rašė rajono laikraštyje. Pripratęs prie darbų ir dabar savo mintyse dar vis darbus rikiuoja. Mylimiausi naminiai paukščiai – kalakutai, kurių turėdavo apie 40. Gražuolius lepindavo gilėmis“, – pasakojo Reda. Dukrą pertraukia tėvas, tarstelėdamas, kad vištas dedekles reikia perinti, kai jaunas mėnulis, nes per delčią išperinti viščiukai užaugsią riebūs.
Juozas Merkelis savo ūkyje sukosi kaip tikras ūkininkas. Gyvulių laikė, bičių turėjo, vis dėlto gyvendamas prie Kuršių marių ir mėgstantis žuvį skanauti, žveju netapo. Reda pamena, kad tėvas eidamas arti ją imdavo arkliui vedžioti. Skambėdavo visas kaimas: „Kur, kur eini? Tiesiai, vaga vesk… Grįždavau į namus nubarta“.
Pokštininkas, dainininkas, šokėjas
Darbštuolis puikiai sukosi ne tik fermoje ar laukuose. Juozą Merkelį kintiškiai dar pažįsta ir kaip pokštininką, dainininką ir šokėją. Kol jėgos leido, dainavo ansamblyje, net buvo kviečiamas vargonuoti į Šilalės bažnyčią. Mėgo ir šokti, Astos Gužauskienės suburtame šokių kolektyve šoko poroje su Angele Barauskiene. Puikus Juozo balsas kartu su kitais giedotojais išlydėjo ne vieną Kintų seniūnijos gyventoją į paskutinę kelionę. Bemaž prieš du dešimtmečius į tokią kelionę išlydėjo ir savo žmoną Stasę.

Laima PUTRIUVIENĖ

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Kiek gegužę užfiksuota žaibų išlydžių?

žaibai

Meteo LT informuoja, kad paviešintame žemėlapyje galite matyti visus per gegužės mėn. užfiksuotus žaibų išlydžius. Didžiausias žaibų išlydžių tankis buvo šiaurės rytiniuose rajonuose, o mažiausias – vakariniuose ir centriniuose rajonuose. Per praėjusį mėnesį iš viso Lietuvoje užfiksuoti 2335 žaibų išlydžiai, o tai yra net 3,5 karto mažiau už 2012-2026 m. gegužės mėn. vidurkį, kuris siekia 8,3 tūkst. išlydžių. Nežiūrint to, šiemet gegužę buvo fiksuojama apie tūkstantį išlydžių daugiau nei pernai (1369). 2012-2026 m. laikotarpiu daugiausia žaibų yra buvę 2024 metais

Praėjimas ežerų, upių ar tvenkinių pakrante yra laisvas, tačiau prie vandens reikia patekti teisėtai

pakrantės

Prasidėjus maudynių sezonui Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) primena, kad visi gyventojai turi teisę laisvai praeiti ir naudotis ežerų, upių ir tvenkinių pakrantėmis, tačiau prie jų reikia patekti teisėtai. Prie vandens pakrantės turi būti einama tik viešais keliais, takais ar kitais teisėtais priėjimais. Per privatų žemės sklypą galima eiti tik gavus jo savininko sutikimą. Įstatymai numato, kad vandens telkinių pakrantės negali būti užtvertos ar užstatytos taip, kad žmonės negalėtų jomis naudotis. Išimtys taikomos tik tam tikrose teritorijose, kuriose galioja specialūs patekimo

Absolventų ir abiturientų dėmesiui dėl privalomojo sveikatos draudimo

Baigei mokyklą ar nuolatines (dienines) studijas vasarą? Iki rugpjūčio 31 d. tavo privalomąjį sveikatos draudimą (PSD) apmoka valstybė, todėl registruotis Užimtumo tarnyboje vien dėl draudimo tikrai nereikia. Jei po mokslų planuoji pradėti dirbti ar ieškai naujų galimybių – kviečiame registruotis. Užimtumo tarnyba gali padėti susirasti darbą, siūlyti profesinius mokymus, karjeros konsultacijas ir kitą pagalbą. Kyla klausimų? Kreipkis – padėsime rasti tau tinkamiausią sprendimą. ∗ Dėl išskirtinių atvejų rekomenduojame konsultuotis su „Sodra“. Užimtumo tarnybos inf.

Geltonasis tiltas keičiasi. Meras tikina, kad išliks jo dvasia

tiltas

Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis paviešino žinių apie vadinamojo Šilutės miesto geltonojo tilto, kuris išgabentas remontuoti, būklę ir būsimą spalvą. Primename, kad šis senas tiltas Šilutėje per Šyšos upę yra buvęs pilkos spalvos, vėliau nudažytas geltonai. Atėjus metui jį sutvarkyti, kilo diskusija dėl būsimos spalvos. Štai ką praneša meras V. Laurinaitis: – Šilutėje yra vietų, kurios žmonėms reiškia daugiau nei tik infrastruktūrą. Viena iš jų – mūsų visų gerai pažįstamas geltonasis tiltas. Pradėjus rekonstrukcijos darbus paaiškėjo, kad tilto būklė

Taip pat skaitykite