Čiurlionio gimimo metinės ir Kultūros diena

Kultūros diena2025 metais minime 150-ąsias M. K. Čiurlionio gimimo metines. 

  • Mikalojus Konstantinas Čiurlionis – lietuvių kompozitorius, dailininkas, chorvedys, kultūros veikėjas. Čiurlionis vertinamas kaip žymiausias kada nors gyvenęs Lietuvos dailininkas ir kompozitorius. Pradėjęs karjerą kaip kompozitorius, būdamas 27-erių įstojo į Varšuvos piešimo mokyklą ir pradėjo aktyviai tapyti.
  • Gimė: 1875 m. rugsėjo 22 d., Senojoje Varėnoje.
  • Mirė: 1911 m. balandžio 10 d., Markose, Lenkija.

Rugsėjo 22-ąją – Čiurlionio gimtadienio dieną – LR Vyriausybės kanceliarija ragina įstaigas šią dieną skirti savo darbuotojų kūrybiškumo ir kultūrinių kompetencijų ugdymui. Tądien Lietuvos Respublikos Seimo sprendimu pirmą kartą minima ir Kultūros diena.

Nors 72 proc. darbuotojų laiko kūrybiškumą kritiškai svarbiu sėkmei, tik 20 procentų darbuotojų jaučiasi iš tiesų kūrybiški darbe. Taip rodo 2025 metais „WifiTalents“ atliktas tyrimas.

Abejonių nekyla, kad kūrybiškumas – kiekvienos organizacijos, o kartu visos visuomenės variklis, leidžiantis ne tik kurti naujas ir pokytį kuriančias idėjas, bet ir efektyviau spręsti problemas, prisitaikant prie greito aplinkos tempo.

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba šią dieną kviečia susipažinti su Čiurlionio kūryba gamtos tema. Nacionaliniame saugomų teritorijų lankytojų centre vyks K. M. Čiurlionio paveikslų reprodukcijų paroda, galima bus pavartyti menininko kūrinių albumus, pasiklausyti simfonijos „Miške“. Šis Čiurlionio simfoninis kūrinys simbolizuoja žmogaus ryšį su lietuviška gamta.

Mikalojus Konstantinas Čiurlionis turėjo itin gilų ir filosofiškai apmąstytą santykį su gamta, kuris atsispindi tiek jo tapyboje, tiek muzikoje. Jo paveiksluose gamta dažnai vaizduojama ne kaip tikrovės atspindys, o kaip „dvasios peizažas“ – vaizdiniai, kylantys iš atminties. Žmogus paveiksluose dažnai užima kuklią vietą – jis yra organiška gamtos dalis.

Tad minėkime Kultūros dieną kartu su Čiurlioniu! Kultūra tampa kūrybiškumo, praplečia žmogaus akiratį, lavina vaizduotę, suteikia naujų perspektyvų bei įkvėpimų.

Saugomų teritorijų tarnybos inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Priminimas keturračių vairuotojams neniokoti gamtos

keturračiais

Pavasarį Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai dažniau susiduria su pažeidimais, kai asmenys keturračiais ar krosiniais motociklais važinėja miškuose, pievose, saugomose teritorijose ar kitose vietose, kur tai daryti draudžiama. Aplinkosaugininkai primena, kad toks elgesys daro ilgalaikę žalą gamtai ir ragina laikytis taisyklių. Parengta atmintinė „Keturračiai, krosiniai motociklai gamtoje – pramogaukite atsakingai“. „Dėl neteisėto važinėjimo bekele vis dar niokojami gražiausi gamtos kampeliai – kraštovaizdžio draustiniai, piliakalnių šlaitai, upelių pakrantės. Tokie atvejai ne tik trikdo natūralią ekosistemų pusiausvyrą, bet ir rodo, kad daliai poilsiautojų

Dažniausios klaidos perkant oro kompresorių

kompresorius

Oro kompresorius dažnai perkamas gana paprastai – pasižiūrima į kainą, galią ir viskas. Visgi, būtent šiame etape padaromos klaidos, kurios vėliau pradeda jaustis kiekvieną dieną. Ir blogiausia tai, kad jos retai pasimato iš karto. Iš pradžių kompresorius veikia. Bet laikui bėgant atsiranda lėtėjimas, triukšmas, nuolatinis laukimas ar net nusivylimas, kad „kažkas ne taip“. Pirkimas pagal kainą vietoj realaus poreikio Viena dažniausių klaidų – rinktis pigiausią variantą su mintimi „pradžiai užteks“. Problema ta, kad oro kompresoriai nėra įrankis, kuris veikia „truputį

Nenaikinamas Sosnovskio barštis grasina negrįžtamais pokyčiais

Sosnovskio barščiai

„Sosnovskio barščio naikinimas reikalauja nuoseklumo – tai gana ilgas procesas, kuris trunka net iki 7 metų“, – savo Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vyr. specialistė Dagmara Žebrauskienė, kuri specializuojasi invazinių rūšių Lietuvoje srityje. Pasak jos, Sosnovskio barštis – problema, su kuria susiduria ne tik Lietuva, bet ir didelė dalis Europos. Šis iš buvusios Sovietų Sąjungos teritorijų išplitęs augalas, šiandien laikomas viena pavojingiausių invazinių rūšių. Ypač sudėtinga situacija susiklosčiusi Rytų ir Šiaurės Europoje, kur su juo aktyviai kovoja ir kaimyninės šalys –

Pavasario alergija ar peršalimas: kaip atpažinti, kai simptomai vienodi?

Pavasarį alergijos simptomus patiria reikšminga dalis gyventojų, tačiau ne visi juos atpažįsta ar vertina rimtai. Naujausias „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas gyventojų tyrimas rodo, kad pavasario metu alergijos simptomus pripažįsta jaučiantys 1 iš 4 arba 26 proc. šalies gyventojų. Ekspertai pataria, kaip laiku atpažinti, kas mus kamuoja – pavasarinė alergija ar sezoninis peršalimas. Alergijų daugėja Medicinos centrų „Northway“ alergologė-klinikinė imunologė, vaikų alergologė Rūta Tamošiūnienė sako, kad alerginių ligų skaičiaus augimas yra kompleksinis reiškinys, kurio negalima paaiškinti vien pažangesne diagnostika. „Pastaraisiais dešimtmečiais

Taip pat skaitykite