Cigaretės nuorūka – dažniausia nepageidaujama viešnia Lietuvos paplūdimiuose

Aplinkos apsaugos agentūra pradėjo vykdyti taršos šiukšlėmis monitoringą Baltijos jūros paplūdimiuose. Šis monitoringas vykdomas keturiose Lietuvos pajūrio vietose: Palangoje, Melnragėje, Nidoje ir Smiltynėje, renkant šiukšles 100 m atkarpose. Kiekviena šiukšlė priskiriama vienai iš 183 kategorijų. Šis tyrimo metodas naudojamas visose jūrinėse Europos Sąjungos šalyse.

Tyrimo metu iš viso aptiktos 495 šiukšlės, priklausančios 51 skirtingam tipui, vidutiniškai 123 vnt./100 m, o plastikas sudarė 73 proc. visų šiukšlių. Daugiausia rasta Palangoje (330 vnt.), Melnragėje (68 vnt.), Smiltynėje (45 vnt.) ir Nidoje (55 vnt.). Palangoje dominuoja cigarečių nuorūkos, Nidoje rasta įvairių plastiko atliekų, o Smiltynėje rastos šiukšlės daugiausia susijusios su laivyba ir žvejyba.

Ankstesni stebėjimai atlikti tose pačiose vietose rodė, kad 89 proc. rastų objektų buvo pagaminti iš plastiko. Dažniausiai rasta cigarečių nuorūkų, sudarančių apie 49 proc. visų aptiktų objektų. Taip pat dažnai rastų objektų penketuke yra plastiko fragmentai (2,5-50 cm), plastikiniai maišeliai, saldainių popierėliai ir žvejybinės virvės/valai.

Remiantis ankstesniais duomenimis buvo nustatyta, kad vidutiniškai Lietuvos Baltijos jūros paplūdimiuose randama apie 96vnt./100 m. Didžiausias vidutinis pakrantę teršiančių šiukšlių kiekis 100 m paplūdimio atkarpoje, taip pat kaip ir dabar, nustatytas Palangos paplūdimyje. Tačiau įvertinus šiukšlių kiekį tenkantį kvadratiniam metrui paplūdimio matyti, kad Melnragės (Klaipėda) paplūdimys (0,024 vnt./m2) buvo labiausiai užterštas šiukšlėmis.

Palyginus Kuršių nerijos ir žemyninio Lietuvos Baltijos jūros pakrantės tyrimo vietas matome, kad urbanizuotos ir didesnį paplūdimio lankytojų skaičių turinčios pakrantės atkarpos (Palanga ir Melnragė) yra iki 3 kartų labiau užterštos šiukšlėmis.

Aplinkos apsaugos agentūros informacija

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

„Delfi“ paskelbė pirmąjį Lietuvoje savivaldybių reitingą: kur geriausia gyventi?

Naujienų portalas „Delfi“, bendradarbiaudamas su žurnalu „Reitingai“, atliko tyrimą, kuriame net pagal 140 rodiklių įvertintos visos 60 Lietuvos savivaldybių. Tai – pirmasis toks tyrimas Lietuvoje, visapusiškai atskleidžiantis gyvenimo kiekvienoje savivaldybėje privalumus ir trūkumus. Analizuojant tyrimo rezultatus galima sužinoti, kurios savivaldybės stipriausios ekonomiškai, kurios gali didžiuotis geriausia sveikatos apsauga, švietimu, infrastruktūra ar kitais aspektais, o kur kitoms labiausiai reikia pasitempti. Parodė visapusišką vaizdą Tyrimas suskirstytas į 12 kategorijų – sveikatą, ekonomiką, švietimą, infrastruktūrą, aplinką ir tvarumą, saugumą, užimtumą ir pajamas, socialinę

Visuomenės informavimas apie numatomą statinių projektavimą

Projekto pavadinimas:  Dviejų pastatų gyvūnams auginti – karvidžių, pastatų žemės ūkio produkcijai tvarkyti – svirno ir pieno bloko, žemės ūkio paskirties grupės, Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., Jurkaičių k. 2, statybos projektas. Statinių statybvietės adresas ir žemės sklypo kadastrinis numeris, arba statinių geografinės koordinatės (kai nesuformuotas žemės sklypas): Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., Jurkaičių k. 2 (8872/0008:4 Švėkšnos k.v.).   Statinių esama ir (ar) numatoma pagrindinė naudojimo paskirtis, statinių tipai: Karvidė Nr.1 – žemės ūkio paskirties grupės, gyvūnams auginti pastatų paskirties,

Nuo gegužės 21-osios bus galima žvejoti karšius Nemuno deltos vandenyse

priėjimas prie vandens

Aplinkos ministerija primena, kad gegužės 15 d. prasideda žiobrių žvejybos draudimas, kuris tęsis iki birželio 15 d. Visi žvejybos draudimai galioja tiek jų pirmąją, tiek paskutiniąją dieną, todėl penktadienį jau bus draudžiama gaudyti žiobrius. Baigiasi draudimas žvejoti kiršlius ir salačius, todėl nuo šeštadienio, gegužės 16-osios, vėl bus leidžiama juos žvejoti. Kitą savaitę, nuo gegužės 21 d., jau bus galima gaudyti karšius Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje esančiuose vandens telkiniuose ir žvejoti 400 m zonoje apie Dabintos pusiasalį Kauno mariose. Atkreipiame

Ar išlaikėme senas kapų tvarkymo tradicijas? Kviečiame pasidalinti nuotraukomis

kapai

Artėjant Europos kapinių savaitei, kuri minima paskutinę gegužės savaitę, kviečiame pasidairyti po Lietuvos kapines, paieškoti tradiciškai tvarkomų kapaviečių, išsaugotų senų kryžių, pasidžiaugti tęsiamomis tradicijomis ir pasidalinti savo nuotraukomis. Siųsdami būtinai nurodykite, iš kokių kapinių jūsų nuotraukos. Senąsias kapinių tvarkymo tradicijas atspindinčių nuotraukų autorius apdovanosime. Tradicinės Lietuvos kapinės Nuo seno kaimų kapinaitės išsiskirdavo jaukumu, jos dažnai būdavo ant kalvelių, prie koplytėlių ar senų medžių. Kapinės būdavo laikomos sakralia erdve — jose vengta nereikalingo puošnumo, nieks nesistengė paminklų didybe ir dekoravimo gausa

Taip pat skaitykite