Č. Kudabos premija įteikta kraštovaizdžio geografei dr. Giedrei Godienei

Birželio 5-ąją, Pasaulinę aplinkos dieną, tradiciškai įteikta Česlovo Kudabos premija. Šiemet ji skirta kraštovaizdžio geografei dr. Giedrei  Godienei už ilgametį ir reikšmingą indėlį plėtojant kompleksinį kraštovaizdžio požiūrį bei pastangas įgyvendinant Europos kraštovaizdžio konvenciją.

VU įgijo geografės specialybę, apgynė daktaro disertaciją

„Man didelė garbė priimti apdovanojimą, siejamą su mokytojo ir man didelio autoriteto, geografo profesoriaus Česlovo Kudabos vardu. Užaugau geografų šeimoje, ne tik nuo mažumės klausydama rimtų akademinių kalbų namie ir universitete, kur su Česlovu Kudaba dirbo mano mama Elena, bet ir bėgiodama po miškingus Karoliniškių skardžius, Švėkšnos apylinkių laukus, plaukydama Širvėnos ežere Biržuose ir bastydamasi po Kuršių nerijos smėlynus laukinėje krantotyrininkų bazėje Nidoje. Profesorius, kuris mane mažą su mama veždavo į Šilutę automobiliu per visą Lietuvą, vėliau tik gerus 1 metus buvo mano dėstytojas VU Gamtos fakultete. Dėkoju už visas pastangas apsaugoti ir tinkamai tvarkyti kraštovaizdį!“ – sakė premijos laimėtoja G. Godienė.

Šių metų premijos laureatė Vilniaus universitete (VU) įgijo geografės specialybę, apgynė daktaro disertaciją „Užstatymo intensyvumo kaitos dėsningumai urbanizuotame kraštovaizdyje (Lietuvos miestų pavyzdžiu)“, dirbo Aplinkos ministerijos (AM) Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamento Kraštovaizdžio skyriaus vyriausiąja specialiste.

11 metų G. Godienė atstovavo Lietuvai valstybių narių, ratifikavusių ir pasirašiusių Europos kraštovaizdžio konvenciją, konferencijose, buvo atsakinga už šios konvencijos įgyvendinimą mūsų šalyje. Nuo 2010 m. yra aktyvi Lietuvos geografų draugijos narė, o nuo 2013 m. iki šiol – valdybos narė.

Nuo 2017 m. laureatė yra VU Chemijos ir geomokslų fakulteto Geomokslų instituto Geografijos ir kraštotvarkos katedros mokslinė bendradarbė, nuo 2019 m. – dėstytoja, o nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. eina docentės pareigas. Š. m. balandį Europos Tarybos Aplinkos klausimų komitetas patvirtino G. Godienės kandidatūrą į Europos Kraštovaizdžio konvencijos tarptautinių apdovanojimų atrankos komisijos narius.

Č. Kudabos premijai šiais metais buvo pasiūlyta 13 kandidatų

Č. Kudabos premija konkurso tvarka skiriama kas dvejus metaus. Jos dydis – 3 tūkst. eurų.

Pirmasis šią premiją, kai ji buvo pavadinta Č. Kudabos vardu, 1998 m. pelnė Dzūkijos nacionalinio parko ekologas, rašytojas Henrikas Gudavičius, 2000 m. – buvęs mokytojas Aleksandras Žalys, 2002 m. – tuometis Vilniaus universiteto Botanikos sodo direktorius Evaldas Navys ir „Tėviškės gamtos“ vyriausias redaktorius Juozas Stasinas. 2004 m. ši premija paskirta televizijos žurnalistei Daliai Juočerytei ir mokytojui Valentinui Padriezui, 2006 m. – rašytojui Gediminui Isokui, 2008 m. – gamtininkui, rašytojui Selemonui Paltanavičiui, 2010 m. – gamtininkui prof. Ričardui Kazlauskui, 2012 m. – Gamtos bičiulių asociacijos prezidentui prof. Algirdui Stanaičiui, 2014 m. – savaitraščio „Žaliasis pasaulis“ vyriausiam redaktoriui Augustui Uktveriui, 2016 m. – dr. Algirdui Knystautui, judėjimo „Už gamtą“ vadovui. 2018 m. Česlovo Kudabos premijos laureatu tapo ornitologas dr. Eugenijus Drobelis, 2020 m. – Ligita Girskienė, asociacijos „Klaipėdos Marių bendruomenė“ vadovė. 2022 m. premija įteikta Linai Marmaitei, Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus Lankytojų aptarnavimo ir informavimo skyriaus vedėjai, o 2024 m. – Valentinui Baltrūnui, Gamtos tyrimų centro mokslininkui.

Aplinkos min. inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Kaip neatsidurti sukčių akivaruose? Kursai visuomenei „Atsparumas finansiniam sukčiavimui“

sukčiavimas

Lietuvos bankas, Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) ir Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras (AML centras) suvienijo jėgas siekdami stiprinti visuomenės atsparumą finansiniam sukčiavimui. Pristatomas nemokamas mokymų kursas, padėsiantis gyventojams atpažinti dažniausiai pasitaikančias finansinio sukčiavimo formas ir suprasti, kaip nuo jų apsisaugoti.   Vyriškis sukčiams į rankas atidavė 150 tūkst. Eur. Sukčiai apsimetė policijos pareigūnais ir banko darbuotojais. Tą pačią dieną moteris pranešė, kad nepažįstami asmenys įtikino ją investuoti į internetinę platformą. Jos nuostoliai – 65 tūkst. Eur. Tokias žinutes žiniasklaidoje, deja,

Pamestos monetos Palangoje

monetos

Kartais istorija prabyla ne iš storų kronikų ar valdovų laiškų. Kartais ji suskamba mažame, delne telpančiame metalo gabalėlyje – monetoje, kuri prieš kelis šimtus metų išslydo kažkam iš pirštų Palangos smėlyje. Įsivaizduokite: XVI a. rytas prie Baltijos. Palei kopas linguoja arkliais kinkomi vežimai, nuo jūros pučia druskingas vėjas, o Palangos dvaro kieme šurmuliuoja pirkliai, žvejai, keliautojai. Kažkas skuba, kažkas derasi dėl prekių, kažkas skaičiuoja pinigus. Ir štai – moneta nukrenta ant žemės. Gal jos niekas nepastebi. Gal savininkas trumpam sustoja,

Už neiškeltą valstybės vėliavą per valstybės šventes siūlo 100-300 eurų baudą

vėliava

Liepos 9 d.  Seimo narys Audronius Ažubalis (konservatorius) įregistravo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 519 straipsnio pakeitimo projektą, kuriuo siūloma griežtinti atsakomybę už Lietuvos valstybės vėliavos neiškėlimą valstybės švenčių dienomis. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, Vasario 16-ąją, Kovo 11-ąją ir Liepos 6-ąją Lietuvos valstybės vėliavą privaloma iškelti prie valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, įmonių, organizacijų bei gyvenamųjų namų, kuriuose nuolat gyvenama. Tačiau praktika rodo, kad kai kuriuose Lietuvos regionuose šios pareigos masiškai nepaisoma. Šiuo metu už valstybės vėliavos iškėlimo tvarkos

Padėkojo garsinusiems Pamario kraštą Lietuvos moksleivių dainų šventėje

padėkos

Šilutės rajono savivaldybėje pagerbti ir simbolinėmis dovanomis apdovanoti Lietuvos moksleivių dainų šventėje mūsų kraštui atstovavusių kolektyvų vadovai bei savivaldybės administracijos delegacija. Šiemet Lietuvos moksleivių dainų šventėje Šilutės rajonui atstovavo net 270 dalyvių – jaunieji dainininkai, muzikantai, šokėjai ir jų vadovai, kurie savo talentu, nuoširdžiu darbu garbingai pristatė Pamario kraštą. Apdovanoti Šilutės meno mokyklos jaunųjų ir jaunučių chorų vadovė Daiva Pielikienė, folkloro ansamblio vadovė Vytautė Stonkutė, akordeonininkų seksteto vadovė Loreta Kabanova, fanfarinio pučiamųjų instrumentų orkestro „Pamarys“ ir šokių kolektyvo „Pamarietė“ vadovai

Taip pat skaitykite