Rugsėjo 21-ąją minima kalendorinė bobų vasara. Tačiau už lango jos nėra: pirmąją bobų vasaros dieną tai saulė švietė, tai lijo per dieną net kelis kartus. Bet Šilutės krašte taip prasidėjo bobų vasaros laikas, kuris skaičiuojamas iki rugsėjo 29 d. 

• Terminas „bobų vasara“ populiarus tik Lietuvoje ir Rusijoje. Latviai šiltą rudens periodą vadina „atvasara“ (sugrįžtanti vasara). Kitose šalyje bobų vasara vadinama skirtingai: Čekijoje – voratinklių vasara; Bulgarijoje ir Serbijoje – čigonų vasara; Italijoje, Prancūzijoje, Pirėnuose – šv. Martino vasara; Šiaurės Amerikoje – indėnų vasara (Indian summer).

Petro Skutulo nuotr.

Etnologas profesorius Libertas Klimka televizijos laidoje sakė, kad šiemet bobų vasara šiltomis dienomis gali nenudžiuginti. Nėra aiškaus ir apibrėžto laiko, kada šis laikotarpis prasideda ir baigiasi: tada, kai gražūs orai ir skraido voratinkliai, tada ir būna bobų vasara.Įprastai niūrius, rudeniškus orus pakeičia šiluma, oro temperatūra sušyla net iki 20 laipsnių ir leidžia pasimėgauti saulės spinduliais. Dažniausiai Lietuvoje ji būna paskutinę rugsėjo savaitę, gali būti ir pirmąją spalio savaitę.

Bėgant metams ir keičiantis klimatui, bobų vasara šiltomis dienomis lepina vis rečiau arba jos pradžia nusikelia. O šiemet, pasak L. Klimkos, ruduo šiluma gali ir nenudžiuginti. „Kadangi vasara buvo pernelyg karšta, ruduo gali būti šlapias ir šiltų bobų vasaros dienų gali beveik visai nebūti. Žinoma, šiek tiek šiltesnių dienų bus. Kaip tik daug šermukšnių, ąžuolo gilių – tai rodo, kad ruduo bus ganėtinai lietingas. Toks požymis yra“, – sakė etnologas L. Klimka.

Kalendorius primena, kad rugsėjo 21-oji nuo seno Lietuvoje laikyta bobų vasaros pradžia (tęsiasi iki 29 d.). Šiuo metu buvo tradicija pagerbti pribuvėjas, priimančias ateinančius į pasaulį vaikus. Bobų vasara – tai šiltas sezonas rudens metu.

Anot meteorologų, rugsėjo pabaigoje – spalio pradžioje į Lietuvą užklysta anticiklonas iš pietų, atnešdamas apie savaitę ar dvi saulėtų ir šiltų orų. Oras sušyla iki 20 laipsnių ir net daugiau. Tiesa, tokia bobų vasara būna ne kasmet, kas keleri metai.

Rugsėjo 22-oji – Rudens lygė (lygiadienis)

Lygiadienis – metas, kai diena susilygina su naktimi. Rudens lygiadienis yra astronominio rudens pradžia. Nuo šios dienos nakties trukmė jau tampa ilgesnė už dienos trukmę ir toliau ilgėja. Tai diena, priešinga pavasario lygiadieniui (kovo 21 d.), po kurio naktis tampa trumpesnė už dieną ir toliau trumpėja iki Joninių (kai naktis trumpiausia).

Kaip ir kiekvienas ryškus gamtos pokytis, taip ir ši diena Lietuvoje buvo nuo seno laikoma švente. Šią dieną būdavo džiaugiamasi derliumi, dėkojama dievui Žemininkui ir jam aukojami gyvuliai.

Po to, išvirus ir iškepus paskerstų gyvulių ir paukščių mėsą, buvo sėdama už stalo. Kiekvieno valgio gabaliuką šeimos vyriausiasis pirmiausia numesdavo po stalu, po suolais, ant krosnies ir į kiekvieną kampą, sakydamas: „Tau, o Žemininke, mūsų dieve! Teikis priimti mūsų auką ir maloningai valgyti mūsų valgius.“

XVI a. dokumentuose aptinkama žinių, kad Lietuvoje derliaus dievybei ypač dažnai aukodavo ožį. Jis buvo laikytas vaisingumo simboliu. Būtent ši tradicija Lietuvoje, Vilniuje, atgaivinta 1990 m. Tik, užuot aukojus dievams gyvus gyvulius, simboliškai šią dieną pradėta deginti didžiulį šiaudinį ožį, vėliau – įvairias šiaudines skulptūras.

Dar vėliau šventė sostinėje persikėlė prie Mindaugo tilto, po kuriuo uždegami iš žvakučių išdėlioti senovės baltų ženklai, o visi susirinkusieji laukia Nerimi atplaukiančių degančių skulptūrų. Tokio vakaro metu kartu minima ir Baltų vienybės diena.