Pirmą kartą minint Lietuvos medicinos darbuotojų dieną LR sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė suteikė slaugytojoms Nusipelniusių Lietuvos slaugytojų garbės vardus ir įteikė Garbės ženklus. Tarp pirmųjų nominantų – ir Šilutės ligoninės slaugos administratorė Birutė Jurjonienė.

Šilutės ligoninės slaugos administratorė Birutė Jurjonienė su Medicinos darbuotojų dienos proga pelnytu Nusipelniusios Lietuvos slaugytojos garbės ženklu.

Ypatingas pavasaris
„Šis pavasaris man yra ypatingas, o apdovanojimas – didžiulis įpareigojimas“, – šypsosi Birutė Jurjonienė. Ant jos kabineto darbo stalo gausu gėlių puokščių. Tai byloja, kad moteris verta šio apdovanojimo. Kitas jos atsakingo darbo įvertinimas ir tikslo siekimo įrodymas dar laukia, – prieš trejus metus nusprendusi siekti universitetinio išsilavinimo, šiemet ji baigs studijas Klaipėdos universitete.
Baltų chalatų paviliota
Birutė Jurjonienė prisipažįsta, kad nėra iš tų daugelio mergaičių, kurios nuo vaikystės svajojo būti gydytojomis. Jai pačiai dar paauglystėje ne kartą teko varstyti medikų duris dėl regėjimo. Išvydę baltu chalatu vilkintį mediką įsitempiame, o Birutę tai labiausiai imponavo. Žinoma, balti chalatai simbolizuoja tik paradinę mediko kasdienybės pusę – juk jie dažnokai susiduria ir su mirtimi.
Baigusi Žemaičių Naumiesčio vidurinę mokyklą, Birutė pasuko į Klaipėdos J. Kupčinsko medicinos mokyklą. Tokią specialybę rinktis lėmė bendravimas su gretimame kaime gyvenusia ir minėtoje mokykloje medicinos sesele besimokančia drauge. Birutės mokyklos baigimo rezultatai buvo labai geri, tad jai nereikėjo net egzaminų laikyti. Iš kaimo atvykusią Birutę komisija apipylė klausimais ne tik dėl specialybės pasirinkimo. Komisiją sudomino jos drabužio atlape įsegtas dainų šventės ženklelis. Paaiškėjo, kad būsimoji medicinos darbuotoja yra puiki šokėja, dainininkė. Mokydamasi specialybės, Birutė nė karto nesuabejojo, ar teisingai pasirinko. Net tada, kai atlikdama praktiką Klaipėdos ligoninėje pirmą kartą susidūrė akis į akį su mirtimi – jai teko padėti sutvarkyti mirusį ligonį.
Pirmieji žingsniai
Įsimintina praktika buvo Šilutės ligoninės Chirurgijos skyriuje. Tada ligoninei vadovavo vyr. gydytojas Stasys Alanta, Chirurgijos skyriui – Advardas Norkus. Jauna diplomuota medicinos seselė, taip tada buvo vadinamos slaugytojos, buvo paskirta į Šilutės ligoninę. Chirurgijos skyriuje jos jau laukė. Čia dirbo 9 metus.
„Chirurgijos skyriaus specifika šiek tiek kitokia. Slaugytojos nuveža ligonius į operacinę ir iš jos parsiveža, stebi ir rūpinasi jais po operacijos, perriša žaizdas, dirba visus kitus slaugytojai priklausančius darbus. Ligonius tenka ir pamaitinti, ir atrasti laiko su jais pabendrauti. Šiandieniniai ligoniai yra daug labiau išprusę, apie ligas, ypač kuriomis serga, būna daug prisiskaitę. Vis dėlto padrąsinimo, paguodos, išsikalbėjimo reikia ir šiandien“, – apie darbą skyriuje pagarbiai kalbėjo B. Jurjonienė.
Jos klausydama supratau, kad ji yra iš tų slaugytojų, kurios nepamiršta paklausti ligonio, kaip jis jaučiasi, kaip išsimiegojo, ar jį lanko artimieji? Pasinėrusi į mėgstamą darbą, niekada nesvarsčiusi apie pasikeitimus, nustebo gavusi siūlymą vadovauti visam didžiuliam Šilutės ligoninės slaugytojų būriui, tapti slaugytojų administratore. „Nebuvau net skyriaus vyresnioji“, – tarsteli B. Jurjonienė. Nors pasiūlymas šiek tiek baugino, tačiau nuo pirmųjų dienų už rankos vedžiojo, mokė, drąsino ligoninės vyr. medicinos seserimi dirbusi Bronė Penčylienė. „Ji man buvo didelis autoritetas“, – sakė B. Jurjonienė, šiandien vadovaujanti apie 160 slaugytojų komandai. Tam būriui priklauso ir laborantai. B. Jurjonienė vadovauja ir konsultacinės poliklinikos slaugytojoms.
Darbas su kolegomis jai yra artimas, mielas. Kaip ir bet kuriame kitame darbe, konfliktų stengiamasi išvengti, o jei jų pasitaiko, aiškinamasi. Nors darbas su dokumentais jai nėra svetimas, tačiau administratorė retai būna kabinete, ją dažniau sutiksi ligoninės skyriuose, koridoriuose. Ligonį pakalbina, atsako į jam rūpimus klausimus, su slaugytojomis bendrauja darbo reikalais. Vis dėlto pacientų slauga visada arčiau širdies. Prasidėjus vasaros atostogų metui, mielai sutinka padirbėti slaugytoja endoskopijų kabinete.
Pasak B. Jurjonienės, Šilutės ligoninės slaugytojų komandoje nėra darbuotojų kaitos. Tiesa, dar neseniai slaugytojų trūko Reanimacijos skyriuje, tačiau ši spraga jau užpildyta. Tik jaunimo pasigendama ir vyrai šios nelengvos specialybės neskuba rinktis. Tiesa, vienas baigęs medicinos mokyklą dirba. Galbūt jaunimas neskuba rinktis slaugytojo specialybės dėl sunkaus darbo ir nedidelio atlyginimo, o ir įgijusieji specialybę dairosi į didesnių miestų ligonines ar užsienį. Pastebima, kad jaunimas mieliau renkasi kabinetinį darbą, vengia darbo stacionaraus gydymo skyriuose.
Lieka ir laisvalaikio
Nors B. Jurjonienė daug laiko skiria savo darbui, tačiau jo suranda ir sielos atgaivai. Pradėjusi dirbti Šilutės ligoninėje, kartu su kolegomis dainavo medikų chore, vėliau – dainų ir šokių ansamblyje „Rezginėlė“, šoko ligoninės šokių kolektyve. Dabar ji yra ilgametė mišraus vokalinio ansamblio „Mingė“ dainininkė.
B. Jurjonienės meniška prigimtis kaip obuolys nuo obels netoli nuriedėjo – meninę plastiką studijuoja jos sūnus.

Laima PUTRIUVIENĖ