Į Lietuvą sugrįžtantiems gandrams sutvarkyta per 100 lizdų

Bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) prisideda prie saugesnės aplinkos paukščiams – išlydėjus ir laukiant sugrįžtančių į Lietuvą gandrų, ant elektros linijų atramų pavojingai sukrauti gandralizdžiai sutvarkomi arba iškeliami ant specialių platformų.

Kasmet perėti į Lietuvą parskrendantys gandrai lizdus suka tiesiai ant elektros linijų atramų. Pasak ESO Tinklų eksploatavimo tarnybos direktoriaus Virgiliajus Žukausko, elektros skirstymo oro linijos nėra natūrali gandrų buveinė. Todėl kasmet ESO perkelia gandralizdžius.

Nuo praėjusių metų kovo ESO perkėlė net 138 lizdus. Darbai vykdomi tuo metu, kai gandrai yra išskridę žiemoti. Darbai vyksta taip: ant elektros oro linijų atramų tvirtinami specialūs metaliniai stovai, ant kurių paukščiai vėliau vėl suka savo lizdus.

Kaip stebėti paukščių maršrutus ir kokios technologijos juos seka?

Dar prieš gerą dešimtmetį sužinoti, kaip skraido gandrai ar nardo kormoranai, buvo sudėtinga. Dabar mokslininkams paukščių elgesio ir migracijos stebėjimus palengvina specialūs GPS arba GSM mobiliojo ryšio siųstuvai, į kuriuos dedamos operatorių, taip pat ir „Tele2“ SIM kortelės.

Paukščių elgesį daugelį metų analizuojantis mokslininkas Mindaugas Dagys pasakoja, kaip šios technologijos padeda stebėti net atokiausiuose pasaulio kampeliuose apsistojusius paukščius. Gamtos tyrimų centre dirbantis mokslininkas Mindaugas Dagys sako, kad dabar paukščių migracijos, jų veiklos ir elgesio duomenis galima sekti pasitelkiant modernius GPS arba GSM siųstuvus, perduodančius duomenis GSM mobiliuoju ryšiu. Jie pritaikyti skirtingų paukščių stebėsenai.

GPS-GSM siųstuvai nuolat atnaujina informaciją – jie fiksuoja duomenis apie paukščių veiklą, greitį, aukštį, skridimo kryptį. Ši informacija fiksuojama kas kelias minutes arba kas pusvalandį, o perduodama kartą ar kelis kartus per parą – tai priklauso nuo to, kur paukščiai yra. Kai paukščiai būna nuskridę į itin atokius kampelius, kuriuose siųstuvai sudėtingiau gaudo mobilųjį ryšį, informacija atsinaujina kiek rečiau – kas kelias paras ar net savaites. Mokslininko teigimu, visa tai priklauso nuo siųstuvo modelio ir jo baterijos dydžio.

Technologijos tik tobulės

Dabar duomenų apie paukščius yra daugiau nei buvo prieš dešimtmetį ar kelis dešimtmečius. Taip yra todėl, kad mobiliojo ryšio siųstuvuose įgalinti papildomą informaciją renkantys davikliai (akselerometrai, magnetometrai), su kuriais galima sužinoti daugiau apie paukščių skrydžio įpročius, paukščių energetiką ar jų elgseną – ar paukščiai dažniau skraido, ar tupi, kur apsistoja, kiek kartų sumoja sparnais skrisdami.

Egzotiškiausius paukščius dabar galima stebėti ir namuose

Mokslininkas sako, kad paukščių stebėsenos duomenys nėra lengvai prieinami. Visgi M. Dagys dalinasi keliais paprastais būdais, kaip šiuos duomenis pamatyti visiems gamtos mylėtojams. Pirmiausia, jie saugomi tarptautinėje duomenų bazėje „Movebank“ (ši svetainė pasiekiama adresu: movebank.org). Joje galima pamatyti įvairiausių rūšių paukščių, kurių dar nesate matę, kelionių. Mobiliems telefonams M. Dagys rekomenduoja Vokietijos Max Planck instituto sukurtą išmanią aplikaciją „Animal Tracker App“. Joje galima rasti įvairiausios informacijos apie gyvūnus visiems gamtos mylėtojams, mokytojams, studentams, mokslininkams. Kiekvienas, kuris naudojasi šia programėle, gali pranešti apie gyvūnus ar paukščius, jų elgesį – šie duomenys archyvuojami ir panaudojami atsekti gyvūnų maršrutams.