Bearimės žemdirbystės nauda žemdirbiui ir aplinkai

beariminisGamtai draugiška technologija – tiesioginė ir juostinė sėja – ne tik tausoja dirvožemį, bet ir padeda taupyti laiką bei pinigus.

Sėkmingai bearimę technologiją savo šeimos ūkyje yra įvaldęs Kupiškio rajono ūkininkas Aleksandras Kireilis. Sukaupta patirtimi jis dalijosi su Lauko dienoje dalyvavusiais žemdirbiais bei Žemės ūkio ministerijos atstovais.

Lauko dienoje apsilankiusieji apžiūrėjo ūkininko augainamų javų, žieminių rapsų pasėlius. Čia pat, laukuose, pademonstruota ir bearimei žemdirbystei reikalinga technika. Dalyviai galėjo susipažinti su juostinės ir tiesioginės sėjos technologijomis. Informuota apie minėtų technologijų skirtumus laukuose. Aptarti jų privalumai ir  trūkumai, diskutuota apie tvaraus ūkininkavimo sprendimus.

Anot Naiviuose daugiau nei dešimtmetį be tradicinio plūgo ūkininkaujančio A. Kireilio, įdėtos pastangos atsiperka – žemė atsilygina ne tik gerais derliais, sveikesniu dirvožemiu, bet ir sumažėjusiomis trąšų, augalų apsaugos produktų ir degalų sąnaudomis.

Motyvacija pereiti prie bearimės žemdirbystės

Bearimių technologijų naudą pabrėžia ir mokslininkai. Pristatydamas Lietuvoje bearimių technologijų atliekamų ilgalaikių tyrimų rezultatus, Vytauto Didžiojo universiteto ŽŪA profesorius Vaclovas Bogužas pažymėjo, kad tausojančių (tiesioginės ar juostinės sėjos) technologijų taikymas užtikrina didesnį darbo našumą ir sumažina ūkininko darbo laiko sąnaudas, o dirvožemio gyvybingumas ir jo gebėjimai įveikti patogeninius mikroorganizmus neginčijamai išauga.

Taikant bearimes technologijas yra būtina įvaldyti daugiarūšę sėjomainą, labai svarbu nesuslėgti dirvos (nevažiuoti į įmirkusį lauką) ir nesistengti purenti dirvožemio giliau nei 10 centimetrų. Atliktų tyrimų metu, analizuotu 2016-2021 m. laikotarpiu, pelnas tiesioginės sėjos atveju buvo apie 75 proc. didesnis nei taikant ariamąjį žemės dirbimą (pvz., auginant žieminius kviečius pelnas, taikant tiesioginę sėją, buvo 40 proc. didesnis, o auginant vasarinius miežius pelnas padidėjo daugiau kaip 2 kartus).

Profesorius akcentavo, kad visa organinė medžiaga, kuri lieka po derliaus nuėmimo ar papildomai paskleidžiama, turi likti dirvos paviršiniame sluoksnyje (iki 10 cm). „Išpildžius šią sąlygą organikos kiekis daugėja ne tik dirvos paviršiniame sluoksnyje, bet ir jos gilesniuosiuose sluoksniuose, o svarbiausia – sudaromos palankios sąlygos biologinei įvairovei dirvoje vystytis ir užtikrinamas drėgmės prieinamumas kultūriniams augalams“, – lauko dienoje kalbėjo profesorius.

Pagalba tvariam ūkininkavimui

2021 m. Europos Komisija patvirtino 8 mln. eurų paramą neariamosios žemdirbystės plėtrai Lietuvoje iš Modernizavimo fondo. Iki 2023 m. rugsėjo pabaigos pateiktose paraiškose prašoma kompensacinės paramos suma sudarė beveik 4 mln. eurų. Bearimės technologijos yra skatinamos ne tik per Modernizavimo fondą. Taikantys bearimę technologiją ūkininkai nuo 2023 m. pradžios gauna ir 66 eurų papildomą priemoką už žemės ūkio augalų pasėlius pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano „Veiklos ariamojoje žemėje – Neariamosios, tausojamosios žemdirbystės technologijos“ ekologinę sistemą.

Žemės ūkio min. inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Orai vėl atšals

Hidrometeorologijos tarnyba praneša apie artėjančių dienų orus. Vasario 9 d., pirmadienį, nesnigs. Vėjas dieną pietinių krypčių, 4-9 m/s. Temperatūra naktį buvo 20-25, vietomis – 15-19 laipsnių šalčio, dieną – 6-11 laipsnių šalčio. Vasario 10 d., antradienį, dieną kai kur truputį pasnigs. Vėjas silpnas. Temperatūra naktį bus 18-23, vietomis – 12-17 laipsnių šalčio, dieną – 7-12 laipsnių šalčio. Vasario 11 d., trečiadienį, naktį vietomis nedidelis sniegas. Vėjas silpnas. Temperatūra naktį bus 8-13, kai kur pragiedrėjus – iki 18 laipsnių šalčio, dieną

„Mociškių palivarko“ įkūrėjas Sigitas Stonys – apie bites ir Mažąją Lietuvą

Stoniai

Sigitą Stonį ir jo šeimą galima drąsiai vadinti tikrais Mažosios Lietuvos kultūros ambasadoriais. Rambyno regioniniame parke Sigito ir jo žmonos Rasos įkurtame „Mociškių palivarko“ ūkyje šiandien gaminami įvairūs ekologiški medaus produktai, vedamos įdomios edukacijos apie bitininkystės pasaulį. Čia pat esančioje, prieš beveik du dešimtmečius naujam gyvenimui Stonių šeimos prikeltoje sodyboje aktyviai puoselėjamos ir Mažosios Lietuvos gastronominio bei kultūrinio paveldo vertybės. Sigitas jau daugelį metų taip pat yra ir Saugomų teritorijų produkto ženklo turėtojų bendruomenės narys. Apie aistros bitininkystei pradžią, Mažosios

Saugose rastas vyro kūnas

policija

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Vasario 6 d. per pietus Saugų k. rastas vyro, gim. 1964 m., kūnas be išorinių smurto žymių. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti. Vasario 6 d. vakare namo koridoriuje Dariaus ir Girėno g., Šilutėje, neblaivus (1,74 prom.) vyras, gim. 1990 m., sukėlė fizinį skausmą neblaiviam (1,01 prom.) vyrui, gim. 1964 m. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Buvome pranešę, kad vasario 5-os pavakare iš namų Pagrynių k., Šilutės sen., automobiliu „Ford“ išvažiavo vyras, gim. 1985

Labai šaltą sausį Šilutei teko ypač daug saulėtų dienų

Meteo.lt skelbia, jog sausis buvo labai šaltas ir saulėtas. Vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo -9,2 °C. Tai – septintas pagal šaltumą sausis nuo 1961 m. Šalčiausias sausis buvo 1987 m. (-15,1 °C). Paskutinį kartą šalčiau buvo 2010 m. sausį, -10,3 °C. Šalčiausia šį sausį buvo Dūkšte ir Šalčininkuose (po -10,6 °C), šilčiausia – Nidoje ir Šventojoje (po -6,8 °C). Aukščiausia sausio mėn. paros oro temperatūra +3,7 °C registruota sausio 2 d. Klaipėdoje, žemiausia – 30,1 laipsnio šalčio sausio 31 d.

Taip pat skaitykite