Keturių asmenų šeimai mėnesiui rekomenduojamo maisto produktų krepšelio kaina Baltijos šalyse per metus padidėjo nežymiai. Daugiausia – 4.3 proc. – Estijoje, mažiausiai – 3.2 proc. – Lietuvoje. Eurą įsivedusioje Latvijoje padidėjimas siekė 4.1 proc. Tokius rezultatus atskleidė antrus metus iš eilės „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto atliktas pagrindinių namų ūkių išlaidų tyrimas Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje.

Remiantis 2014 m. vasario mėnesį Baltijos šalių prekybos centruose surinktais duomenimis, rekomenduojamas maisto krepšelis keturių asmenų šeimai, kaip ir praėjusiais metais, brangiausiai kainavo Latvijoje – 1145 litus, pigiausiai – Lietuvoje – 996 litus, tuo tarpu Estijoje jis atsiėjo 1097 litus. Nors optimalaus maisto krepšelio kaina augo visose trijose Baltijos valstybėse, augimas buvo nežymus. Lietuvoje maisto krepšelis keturių asmenų šeimai pabrango beveik 31 litu, Latvijoje – 45 litais, Estijoje – 47 litais.

„Kainos ūgtelėjo, tačiau pokyčiai nėra ženklūs. O tik metų pradžioje eurą įsivedusios Latvijos pavyzdys rodo, kad nuogąstavimai dėl drastiško maisto produktų pabrangimo neturi rimto pagrindo – kainų skirtumas neišskiria šios šalies iš kaimynių“, − komentavo Asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje Odeta Bložienė.

Didžiausią pajamų dalį maistui skiria latviai. Darant prielaidą, jog abu šeimos suaugusieji uždirba po vidutinį atlyginimą ir turi teisę į lengvatas, priklausančias nepilnamečius vaikus auginantiems dirbantiesiems, Latvijoje gyvenančiai šeimai tektų maistui skirti 27 proc., Lietuvoje – 24 proc., Estijoje – 18 proc. pajamų. Ir nors per metus vidutinės šeimos pajamos augo visose trijose Baltijos šalyse (Estijoje – 6.5 proc., Latvijoje – 7.7 proc., Lietuvoje – 4.6 proc.), šeimos išlaidų dalis, tenkanti maisto produktų krepšeliui, šiais metais, palyginus su praėjusiais, trijose valstybėse sumažėjo nežymiai.

„Tai, kad namų ūkių išlaidų dalis maistui ir nealkoholiniams gėrimams po truputį mažėja, yra teigiama tendencija, kuri liudija apie gyventojų gyvenimo kokybės gerėjimą. Kita vertus, šios išlaidos vis dar sudaro liūto dalį namų ūkių biudžetuose, tad maistas išlieka ta išlaidų eilute, kuri turi daugiausiai potencialo mažėti“, − sakė O. Bložienė.

Kaip ir pernai, visose Baltijos šalyse didžiausią maisto produktų krepšelio išlaidų dalį – vidutiniškai 35 proc. – sudaro baltymų grupei priskiriami produktai – mėsa, žuvis, pupelės, riešutai ir kt. Maždaug po 16 proc. krepšelio vertės tenka grūdinių kultūrų ir pieno gaminiams, 13 proc. – daržovėms, dešimtadalis – vaisiams.

Palyginus Estijos, Latvijos ir Lietuvos maisto produktų kainas, didžiausi skirtumai užfiksuoti mėsos, žuvies, pupelių ir riešutų, daržovių ir duonos bei grūdinių kultūrų kategorijose. Labiausiai per metus Baltijos šalyse pabrango pieno produktai ir daržovės.

Nors optimalus maisto krepšelis yra brangiausias Latvijoje, tačiau Latvijos gyventojai taip pat turi daugiausia galimybių sutaupyti, naudodamiesi prekybos tinklų ir gamintojų taikomomis akcijomis. Remiantis kompanijos „AC Nielsen Baltics“ duomenimis, 41 proc. maisto produktų Latvijoje, 38 proc. Lietuvoje ir 33 proc. Estijoje yra parduodami su nuolaidomis.

„Tyrimai rodo, jog Baltijos šalių gyventojai yra labai jautrūs kainų nuolaidoms. Daugiau nei pusė pirkėjų Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje renkasi tuos produktus ar prekybos centrus, kuriuose gali įsigyti prekių pigiau. Vis dėlto, nors naudojantis nuolaidomis išties galima sutaupyti reikšmingą dalį maistui skirtų lėšų, būtina neužmiršti atsakingo apsipirkimo principų ir nepirkti prekių, kurių mums nereikia vien todėl, kad jos kainuoja mažiau nei įprastai. Juk taip elgdamiesi ne sutaupome, o patiriame neplanuotų išlaidų“, − teigė Asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadovė.

Apie atliktą tyrimą. Rekomenduojamas maisto produktų krepšelis sudarytas remiantis Estijos mitybos mokslų organizacijos metodika, pagal kurią kalorijų norma vienam asmeniui turi siekti 2400 kalorijų per parą. Tyrimo duomenis – rekomenduojamame maisto prekių krepšelyje esančių maisto produktų kainas – š.m. vasario mėnesį surinko tyrimų bendrovė „AC Nielsen Baltics“. Kainos buvo renkamos kiekvienos Baltijos šalies sostinės prekybos centruose, kurių bendrai šalyje užimama rinkos dalis sudaro galimybes atspindėti visos šalies kainų lygį.

Odeta Bložienė
„Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė