Baltažiedė robinija, mūsų tėvų ir senelių dažnai vadinama akacija, yra invazinis, mūsų biologinei įvairovei pavojų keliantis augalas – primena Aplinkos apsaugos departamentas. Palankiausias laikas naikinti baltažiedes robinijas prasideda maždaug nuo birželio 10 d. Kadangi jas reikia apdoroti cheminiais preparatais, labai svarbu laikytis mokslininkų rekomendacijų.

„Baltažiedė robinija (Robinia pseudoacacia) – labai gajus medis, kuris dauginasi ir sėklomis, ir šaknų bei kelmų atžalomis. Sėklas vėjas gali išnešioti labai toli, o atžalomis robinija per metus gali išplisti 20 metrų atstumu. Tankiais sąžalynais augančios baltažiedės robinijos keičia dirvožemio cheminę sudėtį ir ten, kur jos auga, suveši nebūdingi azotamėgiai augalai. Dėl šios priežasties ypač kenčia smėlynų buveinės – jose ilgainiui išnyksta smėlynams būdingos rūšys“, – sako Gyvosios gamtos apsaugos išteklių skyriaus vyr. specialistė Dalia Černevičienė.

Aplinkosaugininkės teigimu, norint išnaikinti baltažiedes robinijas ir nepakenkti aplinkai, būtina parinkti tinkamus naikinimo metodus ir darbus susiplanuoti prieš šių augalų vegetacijos pradžią.

Į Europą baltažiedės robinijos atvežtos iš Šiaurės Amerikos XVII a. pradžioje ir imtos auginti parkuose, pakelėse. Užauga iki 12-30 metrų, 0,6-1,2 metro skersmens. Auga beveik visoje Lietuvoje, bet ypač gausu Kuršių nerijoje, Kauno, Švėkšnos, Druskininkų parkuose.

Kaip naikinti robinijas

Palankiausias laikas chemiškai apdoroti – maždaug nuo birželio 10 d. iki liepos 20 d. Nuo liepos 20 d. iki rugpjūčio 15 d. nenudžiūvę medžiai gali būti apdorojami pakartotinai, bet ne anksčiau kaip praėjus 30 dienų nuo pirmo naikinimo herbicidais. Naikinimo laikas nustatomas atsižvelgiant į vegetacijos pradžią, nes skirtinguose šalies regionuose ar skirtingais metais ji gali skirtis.

Asmenys, cheminėmis priemonėmis naikinantys baltažiedes robinijas, privalo turėti reikiamą kvalifikaciją darbui su augalų apsaugos produktais ir naudoti būtinas apsisaugojimo priemones. Veiksmingiausia naikinti pirmiausia vegetacijos periodu paveikiant herbicidais, kurių veiklioji medžiaga – glifosatas.

Pirmiausia medžiai nudžiovinami herbicidais ir tik tada galima nupjauti kamienus. Pjauti gyvus medžius neefektyvu, be to, tai skatina jų plitimą. Pjaunami tik nudžiūvę medžiai, geriausia – kitą vegetacijos sezoną (kitais metais). Raunant gyvybingą augalą pažeidžiamos šaknys, todėl vėliau pradeda augti naujos gausios atžalos. Kelerius metus būtina stebėti, ar teritorijoje neišauga naujų atžalų ar individų iš sėklų, sukritusių į dirvožemį.

Darbai atliekami, kai sausa, nes smarkus lietus preparatą gali išplauti iš skylių. Medžio kamiene išgręžiamos ir herbicidu užpildomos skylės. Kad preparatas nepatektų į aplinką, naudojami švirkštai, piltuvėliai, paklotai apie medžius. Skyles rekomenduojama užsandarinti medžio kaiščiais. Apdorotą medį reikia pažymėti, kad nebūtų praleisti neapdoroti.

Už invazinių rūšių auginimą, dauginimą, mainymą numatytos baudos nuo 200 iki 400 eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 300 iki 600 eurų.

Aplinkos apsaugos dep. inf.