Baigiasi 22 metus trukusi H. Šojaus dvaro restauravimo epopėja

FONDASŠiandien baigiamame restauruoti H. Šojaus dvare laukiama Valstybinės priėmimo komisijos. Jeigu bus pripažint, kad projektiniai darbai atlikti tinkamai, pagaliau pasibaigs 22 metus trukusi H. Šojaus dvaro komplekso restauravimo epopėja. Atsižvelgiant į Šilutės r. savivaldybės finansines galimybes, galima teigti, kad darbus pavyko užbaigti tik gavus 2007-2013 m. Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą.

Baigė talkinant ES
Dvarą pradėta rekonstruoti 1993 m. Šilutės r. savivaldybės ir Kultūros paveldo departamento lėšomis. Deja, skirtų lėšų pakako tik pakeisti stogą, kai kuriuos langus ir sutvarkyti centrinių rūmų fasadą, fligelyje įrengti patalpas.

Taip Hugo Šojaus dvaras atrodė prieš pradedant įgyvendinti 2007–2013 m. ES struktūrinių fondų remiamą projektą.

Ilgą laiką H.Šojaus dvaro rūmų buvo tik gražus fasadas ir keli kabinetai pirmame ir antrame aukšte. Pastatas iš kiemo pusės buvo apleistas ir neremontuotas. Į pagrindinių rūmų antrą aukštą vedantys laiptai buvo tiek sudilę, kad jais būdavo pavojinga lipti, todėl jie buvo uždaryti. Restauravimo ir atkūrimo laukė antrojo aukšto salės sienų freskos. Iš 1026,72 kv. m bendrojo pagrindinio pastato ploto praktiškai buvo galima naudoti tik trečdalį.
Dabar, investavus beveik 10 milijonų litų, sutvarkytas pagrindinis dvaro pastatas, tarnų namas, buvę tvartai, dvarvietės aplinka. Kompleksas bus naudojamas įvairioms reikmėms.
Pasak Savivaldybės Planavimo ir plėtros skyriaus specialisto Romualdo Ambrulaičio, dalis patalpų siūlyta privačiam verslui. Čia galėtų rengti kavinę, kurios kaip tik ir trūksta tokiam turistams patraukiam objektui, kaip rekonstruotas dvaro kompleksas.
Dvare jau įsikūrė Šilutės turizmo informacijos centras. Su filialu Švėkšnoje, jis tampa pagrindiniu pagalbininku miesto ir rajono svečiams. Čia gali pasiūlyti gido paslaugas, padėti organizuoti keliones populiariais turistiniais maršrutais žeme ir vandeniu.
Didžiausią pagrindinio dvaro pastato plotą užims Šilutės muziejaus ekspozicija. Nors, anot muziejaus direktorės Rozos Šikšnienės, net tokiame plote nepakanka vietos visiems muziejaus sukauptiems fondams saugoti, perkelti Šilutės muziejaus ekspoziciją į dvarą turi simbolinę prasmę. Pats Šilutės muziejus kūrėsi kažkada šio dvare savininko Hugo Šojaus surinktos kolekcijos pagrindu.

O taip Hugo Šojaus dvaras atrodo likus vienai dienai iki atvykstant valstybinei priėmimo komisijai.

Kaip pavadinti?
Šiemet bus minimos 170-osios Hugo Šojaus gimimo metinės. Norėdami deramai įprasminti Šilutės mecenato atminimą, muziejininkai siūlo Šilutės muziejui, įsikūrus restauruotame H. Šojaus dvare, suteikti Hugo Šojaus vardą. Dėl galutinio sprendimo kreiptasi į Šilutės gyventojus.
Muziejus pakvietė miesto bendruomenę diskutuoti dėl Šilutės muziejaus vardo parinkimo. Negausiai susirinkusiems restauruotame H. Šojaus dvare, gurkšnojant žolelių arbatą, pristatyta Šilokarčemos dvaro savininko dr. Hugo Šojaus veikla, apžvelgtas jo indėlis į krašto istoriją, kultūrą ir miesto plėtrą.
H. Šojaus veiklą priminusi Šilutės muziejaus direktorė Roza Šikšnienė pristatė ir muziejaus viziją restauruotame dvare, kur H. Šojus buvo įkūręs pirmąjį privatų muziejų Klaipėdos krašte. Nauja muziejaus ekspozicija bus kuriama H. Šojaus surinktų kolekcijų pagrindu.
Diskusijų dėl Šilutės muziejaus vardo pakeitimo metu išgirsta keletas nuomonių. Primindami, kad muziejams suteikiami nusipelniusių žmonių vardai bei tai, kad H. Šojaus indėlis į krašto kultūrą, miesto plėtrą yra išskirtinis, buvo siūloma Šilutės muziejų pavadinti Hugo Šojaus muziejumi. Tokiam ketinimui paprieštaravo lietuvių kalbos žinovai, tikindami, kad toks pavadinimas neatitiktų lietuvių kalbos normų.
Diskutuojant siūlyta Šilutės muziejaus ir Savivaldybės internetiniuose tinklapiuose, spaudoje skelbti dėl šio reikalo gyventojų apklausą. Tikimasi, kad bus gautas visuomeninių organizacijų pritarimas, o gyventojų apklausa galutinai padės apsispręsti dėl Šilutės muziejaus pavadinimo.

„Pamario“ inf.

Vienas komentaras

  • Danutė

    Kas tie lietuvių kalbos žinovai, kurie tvirtina dėl neatitikimo lietuvių kalbos normų? Hugo Šojus, tai žmogus pastatęs šį dvarą ir puoselėjęs bei kūręs pačią Šilokačiamą, jos istorinę kultūrą. Jo didelio indėlio dėka Šilutė tapo svarbiu pamario krašto administraciniu ir kultūriniu centru. Kaip kitaip ir galima pavadinti muziejų, tik Hugo Šojaus vardu! O lietuvių kalbos žinovai lai sprendžia kitas rimtas bendrinės kalbos problemas.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Priminimas keturračių vairuotojams neniokoti gamtos

keturračiais

Pavasarį Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai dažniau susiduria su pažeidimais, kai asmenys keturračiais ar krosiniais motociklais važinėja miškuose, pievose, saugomose teritorijose ar kitose vietose, kur tai daryti draudžiama. Aplinkosaugininkai primena, kad toks elgesys daro ilgalaikę žalą gamtai ir ragina laikytis taisyklių. Parengta atmintinė „Keturračiai, krosiniai motociklai gamtoje – pramogaukite atsakingai“. „Dėl neteisėto važinėjimo bekele vis dar niokojami gražiausi gamtos kampeliai – kraštovaizdžio draustiniai, piliakalnių šlaitai, upelių pakrantės. Tokie atvejai ne tik trikdo natūralią ekosistemų pusiausvyrą, bet ir rodo, kad daliai poilsiautojų

Dažniausios klaidos perkant oro kompresorių

kompresorius

Oro kompresorius dažnai perkamas gana paprastai – pasižiūrima į kainą, galią ir viskas. Visgi, būtent šiame etape padaromos klaidos, kurios vėliau pradeda jaustis kiekvieną dieną. Ir blogiausia tai, kad jos retai pasimato iš karto. Iš pradžių kompresorius veikia. Bet laikui bėgant atsiranda lėtėjimas, triukšmas, nuolatinis laukimas ar net nusivylimas, kad „kažkas ne taip“. Pirkimas pagal kainą vietoj realaus poreikio Viena dažniausių klaidų – rinktis pigiausią variantą su mintimi „pradžiai užteks“. Problema ta, kad oro kompresoriai nėra įrankis, kuris veikia „truputį

Nenaikinamas Sosnovskio barštis grasina negrįžtamais pokyčiais

Sosnovskio barščiai

„Sosnovskio barščio naikinimas reikalauja nuoseklumo – tai gana ilgas procesas, kuris trunka net iki 7 metų“, – savo Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vyr. specialistė Dagmara Žebrauskienė, kuri specializuojasi invazinių rūšių Lietuvoje srityje. Pasak jos, Sosnovskio barštis – problema, su kuria susiduria ne tik Lietuva, bet ir didelė dalis Europos. Šis iš buvusios Sovietų Sąjungos teritorijų išplitęs augalas, šiandien laikomas viena pavojingiausių invazinių rūšių. Ypač sudėtinga situacija susiklosčiusi Rytų ir Šiaurės Europoje, kur su juo aktyviai kovoja ir kaimyninės šalys –

Pavasario alergija ar peršalimas: kaip atpažinti, kai simptomai vienodi?

Pavasarį alergijos simptomus patiria reikšminga dalis gyventojų, tačiau ne visi juos atpažįsta ar vertina rimtai. Naujausias „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas gyventojų tyrimas rodo, kad pavasario metu alergijos simptomus pripažįsta jaučiantys 1 iš 4 arba 26 proc. šalies gyventojų. Ekspertai pataria, kaip laiku atpažinti, kas mus kamuoja – pavasarinė alergija ar sezoninis peršalimas. Alergijų daugėja Medicinos centrų „Northway“ alergologė-klinikinė imunologė, vaikų alergologė Rūta Tamošiūnienė sako, kad alerginių ligų skaičiaus augimas yra kompleksinis reiškinys, kurio negalima paaiškinti vien pažangesne diagnostika. „Pastaraisiais dešimtmečiais

Taip pat skaitykite