Baigėsi kasmetinė akcija „Saugom lašišą“: daugiausiai išaiškinta šiurkščių žvejybos pažeidimų

Per beveik tris mėnesius trukusią akciją „Saugom lašišą“ Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai surengė 279 reidus ir patikrino 1262 žvejus mėgėjus ir 46 žvejus verslininkus. Akcijos laikotarpiu nuo rugsėjo 1 d. iki lapkričio 20 d. nustatyti 146 mėgėjų žvejybos taisyklių pažeidimai (80 iš jų šiurkštūs), 2 verslinės žvejybos ir 39 kiti aplinkosauginiai  pažeidimai, žala gamtai siekia daugiau nei 31 383 eurus.

„Akcijos metu kryptingai siekėme užkirsti kelią ir nustatyti šiurkščius žvejybos pažeidimus, pvz., kai naudojami draudžiami žvejybos būdai ar įrankiai, žvejojama draudžiamose vietose ar neleistinu laikotarpiu. Aktyviai rinkome informaciją, bendradarbiavome su nevyriausybinėmis organizacijomis, pilietiška visuomene, atlikome reidus įtariamų asmenų sodybose, turgavietėse, kad draudžiami žvejybos įrankiai nebūtų panaudoti“, – sako Gyvosios gamtos apsaugos departamento direktorė Mantė Ramanauskienė.

Pasak M. Ramanauskienės, dėmesys šiurkštiems pažeidimams pasiteisino – per akciją šiais metais šiurkštūs pažeidimai sudarė beveik 55 proc. visų nustatytų pažeidimų, be to, buvo išaiškinti asmenys, gaudę žuvį elektra, – vienu iš brutaliausių būdų. Toks žvejybos būdas daro didelę žalą aplinkai, todėl už jį gresia baudžiamoji atsakomybė. Pvz., per pasalą Vilniaus rajone buvo išaiškinti trys asmenys, Kenos upėje gaudę žuvis elektros žūklės prietaisu ir sugavę 11 šlakių, 14 upėtakių ir 1 kiršlį.

Daugiausia nustatytų pažeidimų buvo padaryti naudojant draudžiamus mėgėjų žvejybos įrankius – iš viso 62. Pvz., per pasalą Valakupiuose, Vilniuje, buvo nustatyti asmenys, pastatę tinklus Neryje, kuriais pagavo 4 lašišų pateles. Dar vienas brakonieriavimo atvejis buvo nustatytas Vilnelės upės intake Vilniuje, kai buvo naudojamas neteisėtas žvejybos įrankis – žeberklas. Asmuo buvo sulaikytas nudūręs žeberklais šlakį ir upėtakį.

Siekdami užkardyti pažeidimus neteisėtais žvejybos įrankiais, aplinkosaugininkai vykdė prevencinius reidus, rinko informaciją apie draudžiamus žvejybos įrankius, tikrino turgaviečių prekeivius, internetinius skelbimus ir išaiškino 10 tokių pažeidimų. Pvz., per reidą vienoje Kalvarijos turgavietėje aplinkosaugininkai nustatė asmenį, kuris neteisėtai prekiavo nemėgėjų žvejybos įrankiais. Pareigūnai iš prekeivio paėmė 46 tinklus, tris bučius vėžiams gaudyti ir vieną ežerinę gaudyklę (venterį).

Iš viso per akciją pareigūnai paėmė 6 plaukiojimo priemones ir 144 įrankius (iš jų – 51 mėgėjų žvejybos, 93 tinklinius ne mėgėjų žvejybos ir 7 kitus įrankius). Taip pat fiksuoti 8 šiurkštūs limituotos lašišų, šlakių žvejybos sąlygų pažeidimai, kai asmenys šias žuvis žvejojo neturėdami žvejo mėgėjo kortelės.

Aplinkosaugininkus džiugina tai, kad fiksuota nedaug smulkių mėgėjų žvejybos pažeidimų, pvz.: žvejų, nesurinkusių šiukšlių žvejybos vietose, viršijančių žvejybos įrankių skaičių arba žvejojusių be žvejo mėgėjo bilieto. Per akciją tokių pažeidimų nustatyta tik 27. Ši akcija turi nemažą atgarsį visuomenėje – apie pažeidimus praneša pilietiški asmenys, prie akcijos prisideda neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai ir nevyriausybinės organizacijos „Lašišos dienoraščio“ nariai.

Aplinkos apsaugos dep. inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Apie ledonešį ir vandens lygio kilimą Lietuvos upėse

ledonešis

Šiais metais sulaukėme sąlygų, kokių nebuvome turėję jau seniai. Žemė pasidengė gana stora sniego danga, o upes sukaustė ledas. Vertinant visas tendencijas laukėme didesnio potvynio, tačiau dėl pamažu atėjusių šiltų orų, be lietaus, potvynis išsitęsė. Daugelis upių jau baigia išsilaisvinti iš ledo gniaužtų. Vietomis vis dar likęs priekrantės ledas, ledo danga silpnėja, kai kur su didelėmis properšomis ir atotirpomis, vietomis stebimas ledonešis, stumiasi, grūdasi ledai. Paskutiniu metu vandeningumas upėse, kaip ir turi būti pavasarį, yra padidėjęs. Vandens lygis daugelyje šalies

Lietuvos energetinei nepriklausomybei – 2 eurų moneta

moneta

Lietuvos bankas išleidžia 2 eurų proginę monetą, skirtą Lietuvos energetinei nepriklausomybei – vienam svarbiausių šalies sprendimų, sustiprinusių nacionalinį saugumą ir ekonominį savarankiškumą. Energetinė nepriklausomybė Lietuvai reiškė esminį lūžį – galimybę pačiai valdyti savo energijos šaltinius, atsisakyti priklausomybės ir kryptingai stiprinti ryšius su Europa. Šį istorinį žingsnį nuo šiol simboliškai įamžins naujoji moneta. „Energetinė nepriklausomybė – mūsų valstybės brandos ir atsakomybės įrodymas. Ji reiškia gebėjimą patiems spręsti, kaip užtikrinti šalies saugumą ir žmonių gerovę. Šia moneta pažymime kryptingą Lietuvos kelią į

Net ir geras automobilis nepadės, jei taupoma padangoms…

padangos

Ekspertai sako, kad būtent padangos lemia, kaip automobilis reaguoja kritinėmis akimirkomis. Tad bandymas sutaupyti jų sąskaita gali kainuoti gerokai daugiau nei naujas jų komplektas. Anot „Longo LT“ paruošimo centro vadovės Ugnės Debeikienės, padangos yra vienintelė automobilio dalis, kuri tiesiogiai liečiasi su keliu. Būtent todėl jos yra vienas svarbiausių saugumo elementų, nes nuo jų priklauso, kaip automobilis stabdo, manevruoja ir išlaiko stabilumą. „Net pažangiausios saugumo sistemos, pavyzdžiui,  ABS ar ESP, veikia tik tada, kai padangos turi pakankamą sukibimą su kelio danga.

Kovo 11-oji Šilutėje – laisvės šventė ir „Sidabrinės nendrės“ apdovanojimas

Juodeškienė

Šilutėje iškilmingai paminėta Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena – Kovo 11-oji. Šventiniuose renginiuose dalyvavo Šilutės r. savivaldybės vadovai – meras Vytautas Laurinaitis ir kiti, Jie kartu su bendruomene pagerbė vieną svarbiausių Lietuvos istorinių datų, simbolizuojančią laisvę, nepriklausomybę ir mūsų valstybės stiprybę. Šventės metu tradiciškai įteikta garbinga „Sidabrinės nendrės“ premija. Šiemet ji paskirta VšĮ „Kintai arts“ vadovei, muzikinių ir kūrybinių renginių organizatorei Audrai Juodeškienei. Laureatė pagerbta už reikšmingą indėlį į krašto bendruomenės gyvenimą, aktyvią veiklą ir prasmingas iniciatyvas. Šis įvertinimas – ir

Taip pat skaitykite