Avaringiausių vietų keliuose – 38, sąraše yra ir Šilutė

Kiekvienais metais Lietuvos keliuose išaiškėja avaringiausios vietos, taip susiformuoja vadinamosios juodosios dėmės – koncentruotos eismo įvykių vietos. Transporto kompetencijų agentūros (TKA) specialistai nustatė, kad 2023 m. valstybinės reikšmės keliuose susiformavo 38 juodos dėmės, t. y. 4 mažiau nei praėjusiais metais.

„Mažėjantis juodųjų dėmių skaičius valstybinės reikšmės byloja apie gerėjančią eismo saugumo situaciją šalyje. Pastebima tendencija, kad didžioji dalis juodųjų dėmių susiformuoja tose pačiose vietose kiekvienais metais (išlikusios 24 juodos dėmės nuo pernai metų). Todėl ypatingai svarbu, kad kelio savininkai atsižvelgtų į specialistų siūlymus ir diegtų priemones, kurios pagerintų eismo saugumą avaringose vietose“ – teigia TKA transporto paslaugų skyriaus vadovas Evaldas Morkūnas.

Prasta infrastruktūra ir taisyklių nesilaikantys eismo dalyviai

Susiformavusiose juodosiose dėmėse pastebimos pasikartojančios eismo įvykių tendencijos ir infrastruktūros trūkumai. Dažniausia (39 proc.) eismo įvykių schema juodosiose dėmėse, esančiose sankryžose, – susidūrimai sukant į kairę (apsisukant), o ruožuose – trečdalį eismo įvykių sudarė užvažiavimai ant pėsčiojo ar dviratininko. Nagrinėjant juodąsias dėmes pastebėti trūkumai pėsčiųjų perėjose, nesaugūs kairieji posūkiai, visų eismo dalyvių saugumo neužtikrinimas šviesoforu reguliuojamose sankryžose ir kiti trūkumai. Tačiau ne tik dėl prastos infrastruktūros įvyksta eismo įvykiai.

10 iš 38 juodųjų dėmių 2023 m. susidarė dėl eismo įvykių, kuriuos sukėlė neblaivūs, neturintys teisės vairuoti ar pasišalinę iš eismo įvykio vietos asmenys. „Eismo dalyvių atsakomybė – vienas pagrindinių kriterijų, siekiant išvengti eismo įvykių. Kaip rodo tragiški šių metų eismo įvykiai, neblaivūs ir teisės vairuoti neturintys eismo dalyviai vis dar yra opi problema Lietuvoje. Nepagalvojimas apie galimas pasekmes, žalą ne tik sau, bet ir kitiems asmenims parodo, kad žmonėms trūksta atsakomybės jausmo. Todėl svarbu nuolatos kartoti ir vykdyti socialines reklamas apie saugų eismą keliuose“ – sako E. Morkūnas.

Žala Lietuvos ekonomikai

2023 m. susiformavusiose juodose dėmėse žuvo 16 ir sužeista 217 eismo dalyvių. Apskaičiuota, kad žala Lietuvos ekonomikai dėl 2023 m. juodųjų dėmių – 13,59 mln. Eur. Patirti nuostoliai yra didesni nei 2022 m. (12,98 mln. Eur.), nors juodųjų dėmių nustatyta mažiau.

Transporto kompetencijų agentūros inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Pasisavino vyro pinigus

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Sausio 30 d. į Šilutės r. PK kreipėsi vyras, gim. 1970 m., gyv. Dariaus ir Girėno g., Šilutėje, kad 16 m. už jį jaunesnė moteris pasisavino jo 700 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vasario 5 d. vakare viešoje vietoje Melioratorių al., Šilutėje, neblaivus (2,25 prom.) vyras, gim. 2002 m., sukėlė fizinį skausmą 10 metų už jį vyresniam vyrui. Taip pat apdaužė ir apgadino netoli stovėjusį moters elektrinį motorolerį. Nuostolis 200 eurų. Pradėtas ikiteisminis

Palangių daržininkystė prasideda. Kaip greičiau užsiauginti šviežių ir sultingų svogūnų laiškų?

svogūnai ant palangės

Dienoms jau pagaliau ilgėjant, savaime norisi daugiau žalumos ir vitaminų. Ant palangės žaliuojantys prieskoniai ir žalumynai ne tik kuria pavasarišką nuotaiką, bet ir yra nepamainomi pagalbininkai virtuvėje. Kad palangių daržininkystės sezonas Lietuvoje jau prasidėjo, pastebi prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė. Pasak jos, dažnuose namuose pirmaisiais pavasario pranašais tampa svogūnų laiškai, mat svogūnų sodinukų kaina patraukli, o daug darbo jiems užauginti nereikia. „Populiarėjant sveikai mitybai ir natūralumui, daugelis atsigręžia į tai, kuo užsiimant matydavo savo tėvus, senelius. Todėl daržininkystė

Ant dviračio – ištisus metus. Kokių taisyklių negalima pamiršti žiemą?

Ant dviračio žiemą

Pastarųjų žiemų klimato pokyčiai keičia mūsų šalies dviratininkų elgesį: Lietuvoje dviratis tampa nebe sezonine, o ištisus metus naudojama transporto priemone. Ekspertai pataria, kaip dviračiu rūpintis žiemos laikotarpiu ir kokių taisyklių, esant dabartinėms oro sąlygoms, privalu laikytis sėdant ant šios transporto priemonės.   „Nors eismo dalyviai dažnai laikosi nuomonės, kad dviratis šaltuoju metu nėra tokia patogi transporto priemonė kaip automobilis, vis šiltesnės žiemos leidžia jį minti visus metus. Svarbu žinoti, kad žiemos sezonu reikia tinkamai jį paruošti ir kiekvieną kartą atidžiai

Kreditinei kortelei – 75-eri: kaip vienas išradimas pakeitė mūsų finansinius įpročius

Ar žinojote, kad vasario 8 d. švenčiame kreditinės kortelės gimtadienį? Šią dieną galime pažvelgti į šio išradimo istoriją ir tai, kaip jis pakeitė mūsų finansinį gyvenimą. Per daugiau nei 70 metų kreditinė kortelė tapo neatsiejama gyvenimo dalimi. Kaip ir kodėl – pasakoja „Luminor“ banko kasdienės bankininkystės vadovė Aušrinė Mincienė. Pirmoji kreditinė kortelė atsirado 1950 metais, kai JAV finansinių paslaugų teikėjai „Diners Club“ išleido kortelę, skirtą restorano sąskaitoms apmokėti. Tai buvo nauja finansinė idėja, sugalvota vienos vakarienės metu, kai verslininkas Frankas

Taip pat skaitykite