Nuotrauka iš „Pamario“ archyvo.

Hidrometeorologijos tarnyba praneša apie artėjančių dienų orus ir ragina ruoštis potvyniui.

Vasario 24 d., antradienį, naktį daug kur, dieną vietomis krituliai, daugiausia nedideli. Vėjas naktį pietvakarių, pereinantis į šiaurės vakarų, šiaurės, dieną besikeičiančios krypties, 4-9 m/s. Temperatūra naktį bus 1-6 laipsniai šalčio, dieną – nuo 2 laipsnių šalčio iki 3 laipsnių šilumos.

Vasario 25 d., trečiadienį, didesnėje šalies dalyje krituliai. Vėjas šiaurės vakarų, šiaurės, 5-10 m/s. Temperatūra naktį bus nuo 3 laipsnių šalčio iki 2 laipsnių šilumos, dieną – nuo 2 laipsnių šalčio iki 3 laipsnių šilumos.

Vasario 26 d., ketvirtadienį, kritulių nenumatoma. Vėjas pietų, pietryčių, 6-11 m/s. Temperatūra naktį bus 8-13, vietomis – iki 18, pajūryje – 4-7 laipsniai šalčio, dieną – nuo 3 laipsnių šalčio iki 2 laipsnių šilumos.

Šiluma tirpdys sniego dangą. Vandens lygis daugelyje upių pradės pamažu kilti. Pajudės ledai ir prasidės ledonešis. Didesnius vandens lygio kilimus nulems ledo sangrūdos.

Vakariniuose rajonuose dėl aukštesnės temperatūros ir didesnio kritulių kiekio, sniegas tirps sparčiau. Storas ledas Kuršių mariose ribos nutekėjimą, ledai kaupsis Nemuno deltoje. Dėl šių priežasčių vanduo upėse gali kilti staigiau, pradės tvinti iš krantų.

Kuršių marios užšalusios, ties Vente ir Nida ledo storis 50-52 cm.

Saulė pamaryje švietė daugiau, vėjai čia buvo stipriausi

Meteo.lt  pateikė duomenis apie saulę ir vėją Lietuvoje 1991-2020 metais ir 2025 metais.

2025 metais visoje šalyje saulė švietė mažiau valandų nei vidutiniškai 1991-2020 m. laikotarpiu. Vidutinė saulės spindėjimo trukmė Lietuvoje 2025 m. siekė 1793 val. (2024 m. – 1945 val., 2023 metais – 1929 val., 2022 m. – 1992 val.) ir ši reikšmė buvo 6 proc. mažesnė už daugiametį vidurkį (1917 val.). Paskutinį kartą dar mažesnė saulės spindėjimo trukmė  fiksuota tik 2017 metais (1641 val.), kurie mūsų šalyje buvo itin lietingi.

Saulėtesni nei įprastai buvo vasario, kovo, balandžio ir rugsėjo mėnesiai. Įdomu tai, jog gegužės-rugpjūčio (keturių) mėnesių sezonas buvo pilkiausias per pastaruosius 38 metus. Labiausiai saulėtomis šalies vietovėmis kaip įprasta tapo Šilutė (1950 val.) ir Nida (1963 val.), o mažiausiai saulės šviesos teko Utenos (1617 val.) ir Dūkšto (Ignalinos r.) apylinkėms (1627 val.). Tai skirtumas tarp daugiausiai ir mažiausiai saulėtos vietovės siekia daugiau nei 300 valandų.

Vidutinis 2025 m. vėjo greitis Lietuvoje siekė 2,9 m/s (2022 ir 2023 m. siekė 3,0 m/s, 2024 m. – 2,9 m/s). Tai metinė reikšmė buvo truputį mažesnė už daugiametę normą (3,1 m/s). Labiausiai vėjuoti – sausio, birželio ir gruodžio mėnesiai (vidutinis vėjo greitis 3,5-3,8 m/s). Mažiausiai vėjuota buvo vasario, gegužės, liepos-rugsėjo ir lapkričio mėnesiais (vidutinis vėjo greitis 2,4-2,7 m/s).

Lietuvoje patys stipriausi vėjai fiksuojami prie didelių atvirų vandens telkinių. Pavyzdžiui, Ventės rage (Šilutės r.) vidutinis metinis vėjo greitis siekė net 6,1 m/s. Tuo tarpu silpniausi vėjai pūtė Utenos, Švenčionių, Rokiškio ir Varėnos apylinkėse, kur vidutinis vėjo greitis siekė tik 2,1-2,2 m/s.

• Faktas: Lietuvoje dėl sparčiai besikeičiančio klimato vidutinė metinė saulės spindėjimo trukmė išaugo nuo 1782 iki 1917 val., o vidutinis metinis vėjo greitis sumažėjo  nuo 3,7 iki 3,1 m/s.