Atmatos žiotyse pradėta statyti apžvalgos bokštą 

Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis FB paskelbė, kad Rusnės saloje, Uostadvaryje, prasidėjo apžvalgos bokšto statyba.

„Noriu pasidžiaugti, kad jau prasidėjo apžvalgos bokšto statyba Rusnės saloje, Uostadvaryje, prie Atmatos upės žiočių. Apžvalgos bokšto aukštis bus 28 metrai. Naują apžvalgos bokštą išvysime 2022 metų gegužę. Šis apžvalgos bokštas bus vienintelis Lietuvoje, pastatytas tokioje unikalioje vietoje. Užlipus atsivers vaizdas į gražiausius mūsų krašto vaizdus – į Atmatos ir Minijos upes, Krokų Lanką, Kniaupo įlanką, Ventės ragą bei marias“, – rašė V. Laurinaitis.

Pastatys 2022 metų gegužę

Bokšto statybas vis trukdė įvairios abejonės, derybos, ieškojimai. Ilgokai nesutarta, kurioje vietoje statyti bokštą, kilo abejonių dėl finansavimo ir kt.

Bokštas buvo žadėtas 2016 m., vėliau minėti kiti metai…

Taip sulaukėme dar vienos datos – bokštas bus pastatytas iki 2022 metų gegužės. Darbai jau pradėti. Apžvalgos bokšto projekto užsakovas yra Valstybės saugomų teritorijų tarnyba. Kai bokštas bus pastatytas, jo priežiūra teks Šilutės rajono savivaldybei.

Po bene metus vykusių diskusijų ir žvalgybų nuspręsta statiniui skirti vietą ten, kur Atmata įteka į Kuršių marias. Už šią vietą pasisakė dauguma Rusnės bendruomenės atstovų, Nemuno deltos regioninio parko administracija.

Vienas iš projekto autorių, VšĮ „Studija 501“ architektas Martynas Norvila buvo pastebėjęs, kad aplink būsimą apžvalgos bokštą yra lygumos, tad beveik 30 metrų aukščio tikrai užteks pamatyti apylinkių grožį. Kiekvienas papildomas metras reikštų daug papildomų iššūkių, nes bokštas bus statomas ypač sudėtingomis gamtinėmis sąlygomis, techniškai tą padaryti būsią labai sudėtinga.

12 metrų poliai

Iš geologinių tyrimų ataskaitos aišku, kad gruntas vietovėje yra ypač minkštas. Dėl to bokšto poliai į žemę bus suleisti apie 12 metrų, bokštas bus ne aukščiausias, bet ypatingiausioje vietoje, išskirtinė ir bokšto forma, kokios Lietuvoje dar nėra, ji – trikampė. Kvadratinių, apvalių, pailgų apžvalgos bokštų Lietuvoje yra, bet trikampio, ir tokio aštraus – dar nėra. Toks yra Lauros Gaižutytės, Mindaugo Karanevskio, Kristijono Nenartavičiaus, Austėjos Balčiūnaitės ir Martyno Norvilos parengtas bokšto projektas.

Apžvalgos bokštas suprojektuotas properšoje tarp medžių, iš kurios atsiveria pagrindiniai žiūrėjimo taškai – žiotys, marios, kitoje pusėje esantis krantas. Trys kryptys – trys ir sienos. Gamtinės sąlygos lėmė ir daugiau techninių sprendimų. Kadangi būsimo bokšto vietoje gali būti labai vėjuota, struktūra turi būti „kiaura“.

Gamtinė specifika lemia, kad, deja, nepavyks jo pritaikyti judėjimo negalią turintiems asmenims. Tokioje vietoje nėra galimybių įrengti keltuvo į bokštą – jie paprasčiausiai nemontuojami tokiomis sąlygomis. Tačiau bokšto prieigų aikštelę numatoma pakelti apie pusantro metro nuo žemės paviršiaus ir joje įrengti neįgaliesiems skirtas vietas. Judėjimo negalią turintiesiems taip pat bus pritaikytas ir naujas 900 metrų ilgio takas, kuris palei Atmatą drieksis per rezervatą.

Parengė Stasė Skutulienė

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Saugiausios ateities profesijos: ką pataria rinktis stojantiesiems 2026-aisiais?

profesijos

Besibaigiant prašymų studijuoti priėmimui, abiturientai ieško krypčių, kurios suteiktų ne tik įdomią kasdienybę, bet ir finansinį saugumą. Vis daugiau jaunuolių žvalgosi į technologijų sektorių – vieną iš nedaugelio sričių, kur pradėjus nuo nulio pajamas įmanoma patrigubinti vos per 5 metus. Šį susidomėjimą patvirtina ir naujausios Pasaulio ekonomikos forumo (PEF) įžvalgos: iki 2030-ųjų rinkoje sparčiausiai augs su DI, duomenų inžinerija, kibernetiniu saugumu ir tinklų infrastruktūra susijusios profesijos. Šios sritys išliks stabilios net ir DI automatizuojant dalį užduočių, teigia Daiva Kasperavičienė, „Telia“

Tyrimas: kas šeštas gyventojas neskiria pinigų pomėgiams

milijonieriais

Laisvalaikį dažnai siejame su mokamomis veiklomis – kelionėmis, renginiais, sportu ar kūryba, tačiau ne visi gyventojai turi pomėgį, kuriam reguliariai skirtų pinigų. Toks pasirinkimas gali reikšti skirtingus dalykus: vieniems pakanka nemokamų ar mažai kainuojančių veiklų, kitiems tai gali būti finansinio atsargumo, mažesnių pajamų ar kaltės jausmo leidžiant pinigus sau ženklas. Apie tai, kaip įvertinti savo laisvalaikio įpročius ir suderinti taupymą su gyvenimo kokybe, pasakoja „Luminor“ banko kasdienės bankininkystės vadovė Aušrinė Mincienė. Daugiausia pinigų Lietuvos gyventojai skiria kelionėms – taip teigia

Elektrolitai – ne stebuklingas gėrimas. Kada jie iš tiesų padeda, o kada jų nereikia?

elektrolitai

Elektrolitai gali padėti organizmui atkurti skysčių ir mineralinių medžiagų pusiausvyrą po intensyvaus fizinio krūvio, gausiai prakaituojant ar sutrikus virškinimui. Tačiau augantis jų populiarumas turi ir kitą pusę – šie produktai vis dažniau vartojami be aiškaus poreikio, tikintis daugiau energijos, greitesnio atsistatymo ar net mažesnio svorio. Į vaistinę užsukusi moteris pasakojo mažai valganti, tačiau kasdien gerianti elektrolitus, nes tikėjosi taip gauti reikalingų medžiagų, išlaikyti energiją ir greičiau sulieknėti. „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Laura Vanagaitė pabrėžia, kad tokia situacija – pavojingas pavyzdys, kaip

Šilutėje sustabdytame automobilyje rastas 21 galbūt neteisėtai laikomas voras

vorai

Šilutėje sustabdytame Lenkijos piliečio automobilyje policijos pareigūnai aptiko 21 įvairių rūšių vorą, kurių teisėto įsigijimo dokumentų vairuotojas nepateikė. Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai paėmė vorus rūšims nustatyti – įtariama, kad dalis jų gali būti saugomų rūšių. Vyksta tyrimas. Liepos 12-osios naktį, iš sekmadienio į pirmadienį, Šilutėje policijos pareigūnai sustabdė Lenkijos piliečio vairuojamą automobilį. Jame aptiko lagaminą su 21 įvairių rūšių voru plastikiniuose induose. Į įvykio vietą buvo iškviesti aplinkosaugininkai. Vairuotojas nepateikė vorų teisėtą įsigijimą patvirtinančių dokumentų. Aplinkosaugininkai pradėjo administracinio nusižengimo tyrimą,

Taip pat skaitykite