58-erių Martynas iš Marijampolės sausio 11-osios vakarą Šilutėje patyrė dvejopus jausmus: pagiežą, nes buvo klastingai užpultas, ir dėkingumą, kad vis dėlto sulaukė praeivių pagalbos.

Prasilenkiant – smūgis į veidą
Martynas atvažiavo į Šilutę aplankyti dukters, žento ir anūko. Popiet, sužinojęs apie Nacionalines krepšinio lygos rungtynes tarp jo kraštiečių komandos „Sūduva-Mantinga“ ir „Šilutės“, nudrožė palaikyti saviškių. Suvalkiečiai pralaimėjo. Dėl to Martynas pernelyg nesikrimto, nors sėkmės atveju būtų puolęs sveikinti sūduvius. Rungtynės baigėsi apie 18 valandą, Martynas neskubėdamas patraukė namolei. Ėjo kiek šlubčiodamas – atsiliepė jaunystėje patirta trauma: lekiantį dviračiu posūkyje partrenkė sunkvežimis.
Gatvės žibintai nešvietė. Parduotuvėje „Čia“ nupirko anūkui saldainių maišelį. Lauktuvių jau buvo atvežęs, bet panoro dar palepinti klusnų berniuką. Gal už pusšimčio metrų nuo parduotuvės, kai jau matėsi apšviesta gyvesnė Lietuvininkų gatvė, sutiko du jaunuolius su vos ne iki akių užtemptomis nertinėmis kepuraitėmis. Nepažįstamieji prasiskyrė tarsi duodami kelią Martynui šaligatvio viduriu. Deja, tai nebuvo mandagumo gestas – tik apskaičiuotas chuliganų manevras. Prasilenkiant vienas iš jų pirštinėta ranka smogė Martynui į veidą. Smūgis praslydo dešiniu skruostu. Martynas kluptelėjo, automatiškai iškeldamas aukštyn kairę ranką. Ji ir apsaugojo nuo užpuoliko bendro smūgio „kabliu“.
Dabar Martynui teko prisiminti treniruotes rūsyje, kai su draugu iš nusipirktų užrašų su priklijuotais paveiksliukais bei piešiniais mokėsi savigynos be ginklo. Nemanė, kad sulaukus senatvės tai pravers. Sugriebęs pasuko išorėn spiriančiojo kojos pėdą ir mušeika dribtelėjo ant šono. Jei galinėtųsi vienas prieš vieną, būtų laimėjęs dvikovą, bet reikėjo gintis nuo antrojo užpuoliko. Net nebuvo kada šauktis pagalbos. Martynas akies krašteliu pastebėjo vyrą, kuris vedėsi mažą mergaitę. Pastarasis skubiai perėjo į kitą gatvės pusę, tempdamas paskui save vaiką. Argi niekas ir nepasirodys, juk čia pat centrinė miesto gatvė?!
Vis dėlto sulaukė pagalbos – du vyrai, pamatę besigrumiančius, jau iš tolo pradėjo šaukti, kad liautųsi muštis. Žmonių balsai išgąsdino chuliganus – abu šoko į tamsaus kiemo tarpą ir dingo. Pribėgusiems vyrams Martynas papasakojo, kas atsitiko. Ilgiau vargu ar būtų atsilaikęs, nes buvo pradėjęs dusti. Atsidėkodamas šilutiškiams atidavė užantyje šildytą dviejų šimtų gramų lietuviškos spanguolių degtinės buteliuką. Šie nenorėjo imti, dievagojosi nieko nepadarę, tik laiku pasirodė. Martynas buteliuką įbruko ir su pagalbininkais atsisveikino prie prekybos centro „Maxima“. Šilutiškiai savo vardų nepasakė, o susijaudinęs Martynas nepaklausė. Visi kartu nusprendė, kad į policiją nebėra ko kreiptis, nes chuliganų tamsoje neįsidėmėjo.
Gal užpuolikai neketino apiplėšti Martyno – nerėkavo: „Atiduok piniginę, laikrodį!“, gal paprasčiausiai panižo jauni kumščiai. Šlubčiojantis praeivis jiems atrodė lengva auka. Bet anas apsigynė, o pasirodžiusi pagalba privertė chuliganus duoti valią nebe rankoms, o kojoms – nerti kuo toliau. Incidentas galėjo trukti apie porą minučių.