Kur praleisti vasaros atostogas? Galime rinktis šiltos Pietų jūros pakrantę ar mielos Baltijos jūros paplūdimius. O gal prie ežerų, kurių Lietuvoje nestokojame? Dar neatostogavusiems ir neapsisprendusiems siūlau vykti į Siguldos miestą kaimyninėje Latvijoje. Iš ten ir jūra ranka pasiekiama.

Nors atstumas iš Šilutės nėra mažas, tačiau Lietuvos miestai ir miesteliai, Latvijos pasienis pralekia greitai besigrožint gamta. Sigulda mus pasitiko puikiu oru, gražiais, po visą miestą išsibarstytais gėlynais ir įvairiomis gėlių kompozicijomis.
Planavome keltis lyno vagonu per Gaujos upę, aplankyti Turaidos ir Naująją pilis, išbandyti vasaros bobslėjaus rogučių trasą. Visur suspėjome ir likome labai patenkinti. Sigulda – vadinamoji „Latvijos Šveicarija“, įsikūrusi Gaujos nacionalinio parko slėniuose. Vos privažiavus miestą, atsiveria didingi gamtos vaizdai. Sigulda taip pat garsėja kaip Latvijos žiemos sporto sostinė: čia įrengta bobslėjaus trasa, veikia įvairios sportinės bazės, yra kalnų slidinėjimo trasos su keltuvais.
Pirmiausia išbandėme keltuvą per Gaujos upę. Daugiau nei 40 metų Siguldoje veikiantis lyno keltuvas jungia Gaujos upės krantus. Pakilę net į 40-42 metrų aukštį turėjome puikią progą grožėtis Gaujos upės slėnio vaizdais, parko panorama, senosios Siguldos pilies griuvėsiais, Naująja pilimi, stačiomis uolomis, susiformavusiomis iš rožinių Devono periodo smiltainių… Lyno keltuvu nuo stotelės pradžios viename upės krante iki pabaigos kitame, įveikėme net 1200 metrų.
Gaujos upės apylinkės – vienas iš pagrindinių Latvijos traukos centrų. Žaliomis medžių viršūnėmis kiek akis užmato banguojantis Gaujos upės slėnis vilioja ne vien gamtos grožybėmis. Šiame vaizdingame slėnyje išlikusio, net trys pilys, kadaise priklausiusios priešams. Tai Siguldos, Turaidos ir Krimuldos pilys.
Šimtametės šių pilių sienos ir griuvėsiai saugo ne tik garsių mūšių, priešų antpuolių aidą, bet ir meilės istorijas, legendas.
1878-1881 m. Senosios pilies griuvėsių teritorijoje žemių valdytojas kunigaikštis Kropotkinas pasistatė eklektinio stiliaus Naująją pilį – gyvenamąjį namą su administracinėmis patalpomis (meistras J. Mengelis). Čia nuo 1923 m. buvo rašytojų ir žurnalistų namai. 1937 m. architektas Andris Birkansas paaukštino bokštą. Prieš pilį pastatytas paminklas su užrašu: „Atis Kronvalds“. Tai latvių rašytojas, kalbininkas ir mokytojas. Nuo 1993 metų pilyje yra įsikūrusi Siguldos savivaldybė.
Raudoni Turaidos viduramžių pilies mūrai iškilę virš žalios apylinkių medžių lapijos. Iniciatyvą statyti šią pilį XIII a. pradžioje pareiškė Rygos arkivyskupas. Viduramžiais tai buvo gana didelė tvirtovė su gynybiniais bokštais ir gyvenamaisiais apartamentais, tačiau XVII a. pilies strateginė reikšmė sumenko, o XVIII a. ją nusiaubė gaisras. Kadaise šiose vietovėse gyvenusių lyvių kalba Turaida reiškia „dievų sodas“. Šiandien pilis restauruojama, jau veikia kelios ekspozicijos, gražiai sutvarkyta pilies teritorija vilioja turistus – tai puiki vieta smagiai ir įdomiai praleisti laiką, prisiliečiant prie senovės. Kiekvienas pagal savo skonį gali išsirinkti suvenyrų.

Į Siguldą lankytojus vilioja romantiški pilies mūrai ir legenda tapęs tragiškas merginos, vardu Rožė, likimas. Šalia Turaidos liuteronų bažnyčios palaidota Maja, tragiškai prie Gutmanio olos žuvusi gražuolė Turaidos mergina, dėl savo pasakiško grožio vadinta Rože.
Gausu lankytojų ir prie Gutmanio olos, kurioje smagu mėgautis vėsa, ypač karštymečiu. Azartiškesni keliautojai, norėdami patirti ekstremalių pojūčių, gali išbandyti Siguldos rogučių trasą, kurios ilgis yra 1 200 m su 16 viražų, čia galima įsilėkti iki 125 km/val. greičiu. Trasa pritaikyta bobslėjaus, rogučių sportui ir skeletonui. Skeletono varžybų tikslas – kuo greičiau nusileisti ledo trasa ant specialių rogučių, kurios ir vadinamos skeletonu.
Siguldoje įrengtas aerodiumas – čia ant oro pagalvės galima pasijusti laisvai sklendžiančiu parašiutininku.
Nepastebimai atėjo vakaras. Išsimaudę Saulės krašto (latv. Saulkrasti) paplūdimyje, pasukome namų pusėn. Vykome kupini įspūdžių, pažadėję dar kartą sugrįžti aplankyti nematytų objektų. Kviečiame ir jus tai padaryti. Latvijos keliuose, kuriais mes važiavome, nematėme nė vieno greičio matuoklio ar greičio ribojimo kalnelio, matyt, vairuotojams pakanka kelio ženklų.

Birutė Morkevičienė