KPD archyvo ir silutesknygininkai.lt nuotraukos

Į kultūros paveldo inventorių KPD Klaipėdos teritorinis skyrius pernai įrašė puikiai išlikusią Norkaičių dvaro sodybą (Šilutės r.), kurioje tuo metu buvo įsikūrusi Norkaičių girininkija. Neseniai gauta žinia, kad pastatus ruošiamasi parduoti, o girininkiją iškelti. Dalis pastatų jau parduota. 

Paveldo specialistai susitiko su Valstybinės miškų urėdijos Šilutės regiono padalinio vadovu ir aptarė galimybę šį unikalų kompleksą išsaugoti. Geriausias būdas tai padaryti – įrašyti objektą į Kultūros vertybių registrą. Inventorius jokios apsaugos dar nesuteikia, tik atkreipia dėmesį, kad objektas turi vertingųjų savybių. Urėdijos vadovas, supratęs situaciją, geranoriškai sutiko pradėti Norkaičių dvaro sodybos apskaitos duomenų parengimą bei parengtą medžiagą teikti Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybai, kad būtų priimtas sprendimas dėl objekto (ne)įregistravimo į Kultūros vertybių registrą. Buvo aptartos stogo priežiūros ir remonto galimybės, nepakenkiant istoriniams pastatams, būtinai išlaikant istorinį stogo dangos tipą.

Paveldosaugininkų teigimu, sodyba yra viena geriausiai išlikusių Mažosios Lietuvos dvaro sodybų, apie kurią žurnalistas Denisas Nikitenka „Vakarų eksprese“ (2022.10.23) rašė: „Išliko visas iš pirmo žvilgsnio sužavintis buvusio dvaro architektūrinis ansamblis, praktiškai nematęs restauratorių pudros ir neturintis jokio makiažo, todėl dvelkiantis neįtikėtinu autentiškumu, archajiška dvasia. Dvaras, tapęs iš kartos į kartą išsaugota miškininkų citadele. Dar labiau intriguoja ir mitologinis šios vietovės šleifas, nukeliantis į baltų dievų pasaulį: ši vietovė ne vieno tyrinėtojo yra siejama su Patrimpo šventykla, iš kurios akmenų esą ir sumūryti dvaro pamatai.“

Iš istorijos

Istoriografiškai Norkaičių dvaro ištakomis galima laikyti jo vietoje buvusią smuklę (arba karčemą), kuriai privilegija išduota 1515 m. Ji buvo išnuomota Johanui Metrikui (Johann Metrick), o nuo 1540 m. įstaigą perėmė Narkus Talutas (Thalutt) bei jo įpėdiniai. Su šia šeima ir siejamas Norkaičių dvaro vardo atsiradimas. 1663 m. dvarui buvo suteikta Kulmo (paveldėjimo) teisė.

Anot padavimo, kuris buvo užrašytas dvaro savininko Gotlibo Gabrieliaus Funko (Gottlieb Gabriel Funk) namų knygoje, Norkaičių dvaro vietoje augęs didžiulis ąžuolas, aplink kurį buvęs pastatytas namas be stogo. Senovės prūsai jame laikę medinę prūsų derliaus, upių ir šaltinių dievo Patrimpo statulą, šioje vietoje vykdavusios jam skirtos religinės apeigos.

Dvaro savininkai metų tėkmėje dažnai keitėsi. 1801 m. minimas Klaipėdos pirklys Johanas Fridrichas Funkas (Johann Friedrich Funk), kuriam be Norkaičių dar priklausė Šviedrių kaimas bei Lapynų palivarkas. J. F. Funkas Norkaičių dvare pasodino didelį sodą, priešais rūmus įveisė apvalios formos gėlyną, iš lauko akmenų pastatė didžiules arklides, du vandens malūnus su aliejaus spaudykla. Aliejus tuo metu buvo labai paklausi prekė, iš kurios dvaras gaudavo neblogas pajamas.

Vėliau Norkaičių dvarą paveldėjo J. F. Funko sūnus G. G. Funkas. Jis turėjo keturias dukras. Jauniausioji ištekėjo už Šernų dvarininko sūnaus Heinricho Fridricho Hano (Heinrich Friedrich Hahn). Jis 1841 m. iš uošvio nusipirko dar ir Lapynų palivarką. 1878 m. Norkaičių dvarą perėmė Prūsijos miškų ūkio valdyba ir įkūrė čia valstybinę girininkiją.