Ar geltonasis Šilutės tiltas taps pilkuoju?

Šilutės miesto nuotraukose pastaruoju metu įprasta matyti geltonai nudažyto tilto per Šyšos upę vaizdą.

Centrinė miesto Lietuvininkų gatvė, kirtusi šį tiltą, pasuka Rusnės link. Tiltas yra šalia H. Šojaus dvare įsikūrusio Šilutės H. Šojaus muziejus, netoli restauruotas Šilutės kultūros ir pramogų centras. Įprasta, kad čia vyksta įvairūs renginiai: minėjimai, šventės, čia puošiama kalėdinė miesto eglė ir t. t. Tad nuotraukose dažnai galima pamatyti ir šį geltonos spalvos Šilutės tiltą.

Šilutės r. savivaldybė paskelbė, kad rengiant tilto per Šyšą Šilutės mieste tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektą buvo nustatyta, jog autentiška šio tilto per Šyšą spalva yra pilka. Tad įgyvendinant projektą planuojama tiltą perdažyti pilkai. Šio tilto statytojas ir užsakovas AB „Via Lietuva“.

O ką manote apie šio tilto spalvos pakeitimą Jūs? Komentuokite.

4 komentarai

  • jo

    Pilkas tiltas…pilkasis kardinolas…ir viskas bus gerai…

  • Giedrius

    Geriau geltonas, tokia spalva išskirtinė. tai Šilutės simbolis, dauk kas žino geltoną tiltą

  • Mėgėjas

    Įdomesnis yra kitas klausimas – kuriais metais pastatytas šis tiltas? Tilto dosje yra nurodomi 1914 statybos metai, tačiau pažvelgus į istorinę atvirutę, už tilto matome senąjį „Germanijos“ viešbutį, kuris sudegė ir buvo nugriautas 1908 metais. Tada kyla klausimas ar teisinga ši ikonografija? Tilto spalvą pagal polichrominius tyrimus būtų teisinga atkurti, o atvirutė gali tik sužadinti smalsumą.

  • Anonimas

    Viskas turi atsinaujinti arba arba sugrįžti į atsiradimo istorijos pradžią. Domiuosi Prūsijos istorija, tad suintrigavo „Mėgėjas” pastebėjimas, nors iš mano turimos foto, „Germanija” pastatas atrodo kiek kitaip. Manau 1907m. pastatytas dujų gamybos fabrikas Verdainėje, buvusi lentpjūvė prie ligoninės ir Tiltas per Šyšą yra panašių atsiradimo metų. Būtinai pasidomėsiu, bet kodėl spalva negalėtų būti pilka?

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Šyšos valymo darbai greitai bus baigti 

AB „Vidaus vandens kelių direkcija“ (VVKD), bendradarbiaudama su Šilutės rajono savivaldybe, netrukus užbaigs Šyšos vandens kelio atkarpos tarp įplaukimo į Šilutės uostą ir Šilutės slipo valymo darbus. Pagerės pramoginės laivybos sąlygos. „Džiaugiamės galėdami tęsti bendradarbiavimą su Šilutės rajono savivaldybe, kuriant palankesnes sąlygas vidaus vandens kelių plėtrai regione“, – sako VVKD generalinis direktorius Vladimiras Vinokurovas. Pašalintas gruntas pilamas į UAB „Kintai” žemės sklype savivaldybės ir šios bendrovės įrengtą sėsdintuvą. Darbai, kaip ir pirmame Šyšos valymo etape, atliekami su žemsiurbe „Nemunaitis“. Aoie

„Meridianas“ pakels bures į vasarą ir taps šventinio koncerto scena

Gegužės 16-18 d. Klaipėda skelbia vasaros sezono atidarymą ir tą savaitgalį uostamiesčio Savivaldybės iniciatyva rengia įspūdingą renginių maratoną „Keliame bures į vasarą 2025“. Startą šiam maratonui duos tradicinė Klaipėdos miesto simbolio burlaivio „Meridianas“ burių pakėlimo ceremonija, kuri vyks gegužės 16 d., penktadienį, 19 val.  Šventės atidarymas  Tradicija kasmet išskleisti „Meridiano“ bures gyvuoja nuo 2014 metų, kai šis istorinis burlaivis buvo išgelbėtas nuo sunykimo, atstatytas ir vėl atvertas visuomenei. „Smagu, kad daugiau nei prieš dešimtmetį mūsų pradėta iniciatyva išaugo ir tapo

Lietuvos piliakalnius matys visas pasaulis: nauji pašto ženklai įamžina archeologinį paveldą

Lietuvos paštas išleido menininkės Rimos Ramonienės kurtus pašto ženklus  „Europa. Nacionaliniai archeologiniai atradimai“. Ant pastarųjų pavaizduoti Medvėgalio ir Bilionių piliakalniai. Kiekvieno pašto ženklo nominalas – 2,10 Eur, tiražas – po 15 tūkst. vnt.  Pašto ženklų serija „Europa“ yra tęstinė ir leidžiama kasmet nuo 1993 m. Kiekvienais metais pašto ženklų serijos temą paskelbia Europos pašto operatorių asociacija „PostEurop“. „Piliakalnių pažinimas ir tyrimai Lietuvoje vyksta nuo XIX a. antros pusės ir per tą laiką apie juos sukaupta daug ir įvairios medžiagos. Paskutiniu

Kodėl mums svarbi Baltijos jūra?

Ar kada susimąstei, ką tau reiškia jūra? Ir ne tik jūra… Mums visiems svarbus pasaulinis vandenynas, į kurį įeina ir Baltijos jūra. Štai keli faktai, kodėl būtina saugoti jūras ir vandenynus! Pasaulinis vandenynas Gamina daugiau nei 50 proc. deguonies, kuriuo kvėpuojame. Kiekvienais metais sugeria apie 30 proc. išmetamo CO₂. Reguliuoja klimatą ir kritulių kiekį. Yra namai daugiau nei 90 proc. visų laisvėje gyvenančių rūšių. Net 3 milijardams žmonių jūros gėrybės – pagrindinis baltymų šaltinis. Apie 80 proc. vandenynų vis dar

Taip pat skaitykite