Ar gali rekordiškai brangti sviestas?

Jeigu pasaulinė pieno gamyba antroje šių metų pusėje sumažės, tikimasi spartesnio pieno produktų kainų augimo, o sviesto kainos gali viršyti net praėjusių metų rekordus – tikina žaliavinį pieną superkančio kooperatyvo „Pienas Lt“ generalinis direktorius Mantas Rudaitis.

„Pienas LT“ užpernai patyrė 2,4 mln. eurų grynojo nuostolio, pernai – beveik 289 tūkst. eurų. Kooperatyvo vadovas M. Rudaitis teigė, kad finansinius rezultatus nemažai lėmė pasaulinės rinkos faktoriai: padėtis pieno baltymų rinkoje, nugriebto pieno miltelių atsargų pokyčiai, kooperatyvo produkcijos specifika.
Pasak M. Rudaičio, pasaulyje augusios pieno supirkimo kainos paskatino ūkininkus didinti pieno gamybą, dėl to 2017 metų ketvirtąjį ketvirtį pasaulinis pieno prieaugis tapo pertekliniu.

Brangs pieno produktai?
„Šių metų pirmoje pusėje dėl pieno pertekliaus Europoje ir Amerikoje pasaulinės pieno produktų kainos dar neskubėjo stipriau augti, – sako M. Rudaitis. – Tuomet šalti orai kovo ir balandžio mėnesiais Europoje bei sausros Naujojoje Zelandijoje sumažino pieno gamybos prieaugį. Pieno produktų rinkoje jau vyrauja stabilumo nuotaikos. Jei pasaulinė pieno gamyba sumažės šių metų antroje pusėje, tikimasi spartesnio pieno produktų kainų augimo, o sviesto kainos gali viršyti ir 2017 metų rekordus“.

Anot M. Rudaičio, didelę įtaką rinkos pokyčiams turi ekonominiai veiksniai, populiacijos augimas, tačiau dar didesnę įtaką daro pieno gamyba, per trumpą laikotarpį sukurianti pasaulinę atsargų perprodukciją ir sudaranti spaudimą pieno baltymų miltelių kainoms kristi.
Papildomai neapibrėžtumo prideda ir besikeičiančios klimato sąlygos bei politiniai prekybos veiksniai.

Prognozuojamas atsigavimas
Per 2017 metus nugriebto pieno milteliai atpigo trečdaliu, o šių metų balandį vidutinė kaina ES pasiekė žemiausią lygį per du dešimtmečius – 1,3 Eur/kg.
„Pienas LT“ vadovo nuomone, galbūt keičiasi ir stambiausių vartotojų sentimentai – didelės nugriebto pieno miltelių atsargos intervenciniuose sandėliuose sensta ir nebekuria konkurencijos naujai gamybai.
„Daugumos ekspertų nuomonės sutampa – baltymų rinkos atsigavimas po 2017 metų bus lėtas ir nesinchronizuotas tarp pagrindinių pieną gaminančių regionų. Lemiamą įtaką turės besitęsiantys nugriebto pieno miltelių pardavimai iš intervencinių sandėlių, pieno prieaugių dydis Europoje ir JAV, kuris priklausys nuo šiuo metu vykstančių sausrų, ir pokyčiai prekybos politikoje“, – komentuoja M. Rudaitis. Tuo tarpu pieno riebalų kainos, ypač sviesto, buvo netolygiai išaugusios, lyginant su pieno baltymų dalimi.
„Pasaulinis pieno riebalų trūkumas ir didelė paklausa JAV, Europoje ir Azijoje nulėmė spartų sviesto kainų šuolį, ypač ES šalyse. Taip pat brango ir visi kiti pieno riebalų dalį turintys produktai, pavyzdžiui, sūriai, nenugriebto pieno milteliai“,– patikino M. Rudaitis.
Nuo šių metų vasario, pasak „Pienas LT“ vadovo, pieno riebalų paklausa vėl atsigauna. Vokietijoje, Prancūzijoje, Nyderlanduose didmeninės sviesto kainos gegužę jau perkopė 6 Eur/ kg.

Rūta Grigolytė (ELTA)

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Į Lietuvos banką grįžo daugiau kaip 30 mln. vienetų 1 euro cento ir 2 euro centų monetų

Sugrįžo 82 tonos vario… Praėjus septyniems mėnesiams nuo apvalinimo atsiskaitant grynaisiais pinigais pradžios, į Lietuvos banką jau grįžo per 30 mln. vienetų 1 ir 2 euro centų monetų. Šios monetos sveria 82 tonas ir užimtų daugiau kaip vieną traukinio krovininį vagoną, tačiau jų nominalioji vertė yra tik kiek didesnė kaip 440 tūkst. eurų. Prieš apvalinimą į Lietuvos banką paprastai per mėnesį grįždavo iki 1 mln. vienetų šių monetų. „Išaugęs į Lietuvos banką grįžtančių smulkiausių monetų skaičius rodo, kad apvalinimas veikia

Priminė apie Anatolijaus uraganą

Meteo.lt primena, jog lygiai prieš 26 metus, 1999 m. gruodžio 4-osios naktį ir dieną, Lietuvą siaubė uraganas Anatolijus. Iš tiesų tai buvo ne uraganas, o labai smarkaus vėjo audra (sukelta vidutinių platumų ciklono Anatol). Mūsų platumose tikrų uraganų (t. y. tropinių ciklonų) nebūna. Tik dėl tradicijos tokios stiprios audros kartais būna pavadinamos uraganais. Vėjo greitis (gūsių metu) siaučiant Anatolijui Nidoje buvo sustiprėjęs net iki 40 m/s, Klaipėdoje – iki 38 m/s, Šilutėje – iki 37 m/s, Lazdijuose ir Vėžaičiuose (Klaipėdos

Vydūno viešojoje bibliotekoje rinkosi Knygų skaitytojų klubas

Gruodžio 1 d. knygų mylėtojai ir skaitymo entuziastai dalyvavo Pagėgių savivaldybės Vydūno viešojoje bibliotekoje vykusiame Knygų skaitytojų klubo susitikime. Šis susibūrimas buvo ypač jaukus – literatūriniai pokalbiai susipynė su mezgimu. Skaitymas ir mezgimas susiliejo į vieną bendrą, šiltą ir kūrybišką bendrystę: pokalbiai rutuliojosi bemezgant… Atėjusieji papasakojo apie žiemos metu skaitomas knygas, rekomendavo leidinius bendraminčiams, tarėsi dėl tolimesnės klubo veiklos. Kitam susitikimui pasirinkta tema – kalėdinė ir žiemiška. Nuspręsta skaityti bei aptarti knygas, kurių pavadinimuose ar turinyje atsispindi Kalėdos, žiema, šventinė

Prekės, kurių nebuvo Sovietų sąjungoje: deficito epochos atspindžiai

deficitas

Sovietų sąjungos laikotarpis – tai era, kai trūko net paprasčiausių kasdienio gyvenimo prekių. Parduotuvių lentynos dažnai būdavo tuščios, o gauti maisto produktų ar buitinės technikos tapdavo tikru iššūkiu. Šis nuolatinis trūkumas gimdė savitą socialinį reiškinį – „blatą“ – neformalių ryšių sistemą, leidusią įsigyti deficitinių prekių per pažįstamus, apeinant oficialias paskirstymo grandis. Kodėl trūko prekių Deficito priežastys slypėjo pačioje planinės ekonomikos sistemoje. Valstybė kontroliavo visą gamybą ir paskirstymą, todėl prekės buvo dalijamos ne pagal realius žmonių poreikius, o pagal biurokratinius planus.

Taip pat skaitykite