Aptarti mokytojų atlyginimų didinimo žingsniai: nuo sausio – 10 proc., iš viso per metus – 21 proc.

Mokytojų atlyginimai kitąmet augs vidutiniškai 21 proc.: nuo sausio 1 d. darbo užmokestis didės 10 proc., nuo rugsėjo 1 d. – likusia dalimi iki 21 proc. Bendrojo ugdymo mokytojų, dirbančių pagal atnaujintas programas, darbo užmokesčiui skiriama dar 3 proc. Šie siūlymai pristatyti susitikime su profesinėmis sąjungomis.

„Aptarėme atlyginimų didinimo žingsnius su visomis profesinėmis sąjungomis, galutinius jų atsakymus turėsime šios savaitės pradžioje. Bendras pedagogų atlyginimų augimas per šios Vyriausybės kadenciją yra beprecedentis: 73 proc. nuo 2020 m. iki 2024 m. Be to, pirmą kartą pagaliau išjudėjome dėl klasių dydžio mažinimo, su dauguma profsąjungų sutarėme dėl etatų apskaičiavimo peržiūros“, – po susitikimo su švietimo profesinių sąjungų vadovais sakė švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas.

Papildomos lėšos bendrojo ugdymo mokytojams pasirengti pamokoms pagal atnaujintas programas ir socialinei-pilietinei veiklai koordinuoti numatytos jau nuo šių mokslo metų pradžios: rugsėjo-gruodžio mėnesiams skiriama 7,5 mln. eurų. 2024 m. šiam tikslui planuojama skirti iš viso 25,6 mln. eurų. Visos profesinės sąjungos buvo pateikusios savo reikalavimus dėl mokytojų darbo užmokesčio didinimo, klasių ir mokytojų darbo krūvio mažinimo.

Jau anksčiau vykusiame susitikime su dauguma profesinių sąjungų sutarta nuo kitų mokslo metų įtvirtinti teisę mokyklos savininkui (daugeliu atveju –  savivaldybei) didžiausią leistiną mokinių skaičių klasėje mažinti iki 4 mokinių, pradiniame ugdyme – iki 2, reguliuojant mokinių srautus tarp mokyklų. Dabar maksimalus mokinių skaičius 5-12 kl. yra 30 mokinių (būtų galima mažinti iki 26), o 1- 4 kl. – dabar 24 (būtų galima mažinti iki 22).

Taip pat pasiūlyta griežtinti reguliavimą, kad savivaldybės iš ministerijos nebegautų valstybės dotacijų per didelėms klasėms. Bus parengtas Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos pakeitimas, pagal kurį tais atvejais, kai nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. suformuojamos klasės, kuriose mokinių skaičius viršija nustatytą didžiausią leistiną mokinių skaičių klasėje, būtų įtvirtinta galimybė mažinti savivaldybei skirtas mokymo lėšas. Iki šiol pasitaikydavo, kad savivaldybės, gaudamos lėšas dviem klasėms po 16 vaikų, sujungdavo į vieną 32 vaikų klasę, o sutaupytas lėšas skirdavo kitoms ugdymo reikmėms. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija įsipareigojo peržiūrėti etatų apskaičiavimo ir finansavimo metodiką ir ją tobulinti, ypatingą dėmesį skiriant pradiniam ugdymui.

Švietimo, mokslo ir sporto min. inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Kaip neatsidurti sukčių akivaruose? Kursai visuomenei „Atsparumas finansiniam sukčiavimui“

sukčiavimas

Lietuvos bankas, Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) ir Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras (AML centras) suvienijo jėgas siekdami stiprinti visuomenės atsparumą finansiniam sukčiavimui. Pristatomas nemokamas mokymų kursas, padėsiantis gyventojams atpažinti dažniausiai pasitaikančias finansinio sukčiavimo formas ir suprasti, kaip nuo jų apsisaugoti.   Vyriškis sukčiams į rankas atidavė 150 tūkst. Eur. Sukčiai apsimetė policijos pareigūnais ir banko darbuotojais. Tą pačią dieną moteris pranešė, kad nepažįstami asmenys įtikino ją investuoti į internetinę platformą. Jos nuostoliai – 65 tūkst. Eur. Tokias žinutes žiniasklaidoje, deja,

Pamestos monetos Palangoje

monetos

Kartais istorija prabyla ne iš storų kronikų ar valdovų laiškų. Kartais ji suskamba mažame, delne telpančiame metalo gabalėlyje – monetoje, kuri prieš kelis šimtus metų išslydo kažkam iš pirštų Palangos smėlyje. Įsivaizduokite: XVI a. rytas prie Baltijos. Palei kopas linguoja arkliais kinkomi vežimai, nuo jūros pučia druskingas vėjas, o Palangos dvaro kieme šurmuliuoja pirkliai, žvejai, keliautojai. Kažkas skuba, kažkas derasi dėl prekių, kažkas skaičiuoja pinigus. Ir štai – moneta nukrenta ant žemės. Gal jos niekas nepastebi. Gal savininkas trumpam sustoja,

Už neiškeltą valstybės vėliavą per valstybės šventes siūlo 100-300 eurų baudą

vėliava

Liepos 9 d.  Seimo narys Audronius Ažubalis (konservatorius) įregistravo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 519 straipsnio pakeitimo projektą, kuriuo siūloma griežtinti atsakomybę už Lietuvos valstybės vėliavos neiškėlimą valstybės švenčių dienomis. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, Vasario 16-ąją, Kovo 11-ąją ir Liepos 6-ąją Lietuvos valstybės vėliavą privaloma iškelti prie valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, įmonių, organizacijų bei gyvenamųjų namų, kuriuose nuolat gyvenama. Tačiau praktika rodo, kad kai kuriuose Lietuvos regionuose šios pareigos masiškai nepaisoma. Šiuo metu už valstybės vėliavos iškėlimo tvarkos

Padėkojo garsinusiems Pamario kraštą Lietuvos moksleivių dainų šventėje

padėkos

Šilutės rajono savivaldybėje pagerbti ir simbolinėmis dovanomis apdovanoti Lietuvos moksleivių dainų šventėje mūsų kraštui atstovavusių kolektyvų vadovai bei savivaldybės administracijos delegacija. Šiemet Lietuvos moksleivių dainų šventėje Šilutės rajonui atstovavo net 270 dalyvių – jaunieji dainininkai, muzikantai, šokėjai ir jų vadovai, kurie savo talentu, nuoširdžiu darbu garbingai pristatė Pamario kraštą. Apdovanoti Šilutės meno mokyklos jaunųjų ir jaunučių chorų vadovė Daiva Pielikienė, folkloro ansamblio vadovė Vytautė Stonkutė, akordeonininkų seksteto vadovė Loreta Kabanova, fanfarinio pučiamųjų instrumentų orkestro „Pamarys“ ir šokių kolektyvo „Pamarietė“ vadovai

Taip pat skaitykite