Aptarė žemės ūkio problemas

Šilutėje surengtas susitikimas su LR Seimo nariu Kaziu Starkevičiumi. Žemdirbiai ir Šilutės bei Pagėgių savivaldybių žemės ūkio specialistai aptarė Seimo bei Vyriausybės siūlomus žemės ūkio pokyčius. Savo partietį, buvusį žemės ūkio ministrą Kazį Starkevičių į susitikimą atlydėjo Šilutės r. tarybos narė Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų Šilutės skyriaus pirmininkė Sandra Tamašauskienė.

Savo partietį, buvusį žemės ūkio ministrą Kazį Starkevičių į susitikimą atlydėjo Savivaldybės tarybos narė, TS-LKD Šilutės skyriaus pirmininkė Sandra Tamašauskienė.

Susitikimą K. Starkevičius pradėjo informacija, kad savivaldybių Žemės ūkio bei Kaimo reikalų skyriai nebus reformuojami. Valdžia Vilniuje nusprendė sutaupyti ir pakovoti su biurokratija reformuodama savivaldybių Žemės ūkio ir Kaimo reikalų skyrius (vienose savivaldybėse šie skyriai vadinami vienaip, kitose – kitaip). Siūlyta sumažinti finansavimą ir perduoti šiuos skyrius tiesiogiai savivaldybėms.
Taip pat mąstoma, kad traktorių ir kitų žemės ūkio bei savaeigių mašinų techninę apžiūrą reikėtų perduoti valstybės įmonei „Regitra“. Kad gauta žinia, jog Žemės ūkio skyriaus finansavimą planuojama sumažinti 2 milijonais eurų, patvirtino ir Pagėgių savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Algirdas Uselis.
„Galiu garantuoti, kad šių skyrių nelies. Ieškant šioje srityje rezervų tai būtų regionų politikos ir žemės ūkio žlugdymas. O kokios eilės susidarytų ir kaip atrodytų gatvės, jeigu žemės ūkio technikos apžiūrą ir apskaitą vykdytų „Regitra“?“ – sakė svečias.
Jis tikino, kad būdamas žemės ūkio ministru tūkstančiu sumažino valdininkų ir esąs nusistatęs prieš biurokratinio aparato augimą, tačiau viską reikią daryti išmintingai. Nereikia mažinti darbuotojų, kurie padeda ūkininkams vietose – ten jie reikalingi. Anot svečio, specialiai paleidžiami gandai ir žiūrima kaip reaguos. Jeigu protesto ir pasipiktinimo bangos nekyla, galima sulaukti reformų. Jis dar kartą pakartojo, kad kol kas jokių reformų įgyvendinti nesiruošiama.

Susitikti su svečiu atvyko ūkininkai ir kaimo reikalų specialistai.

Kad žemės ūkio skyriai turi ką veikti, tvirtino ir LR Seimo nario Alfredo Nausėdos padėjėjas Valentinas Dylertas. Šiuo metu jie teikia žemdirbiams nemažai nemokamų paslaugų. Jeigu kaimo reikalų skyriai užsidarys, šias paslaugas teiks privatininkai, tik gerokai brangiau negu tai daro dabar.
Šilutės r. savivaldybės Kaimo reikalų skyriaus vedėjas Povilas Budvytis pranešė, kad gavo raštą apie pasirengimą privatizuoti UAB „Šilutės polderius“. Seimo nario K. Starkevičiaus manymu, reikia pasirūpinti, kad nebūtų privatizuojama ši įmonė. Pelningai dirbančią sistemą reikia stiprinti aprūpinant technika, o ne atimti uždirbtus dividendus.
„Kas bus atsakingas, kai pradės irti be nuolatinės priežiūros palikti apsauginiai pylimai?“ – retoriškai klausė K. Starkevičius. Jam antrino P. Budvytis, primindamas, kad dar reikia nuolat rūpintis ir siurblinių priežiūra. Tuo pačiu užsiminta ir apie valstybinio Nemuno žirgyno bei Šilutės veislininkystės bendrovės privatizavimą. Susidarė keista padėtis, kai žemdirbių išrinkta valdžia žengia savo rinkėjams nepalankia kryptimi. Vien valstybės deleguotas funkcijas vykdančios UAB „Šilutės veislininkystė“ panaikinimas sudarys privatininkams sąlygas pabranginti veislinių gyvulių spermą ir prieauglį. O tai tikrai nebus naudinga ūkininkams.

Pagėgių savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Algirdas Uselis sakė turįs žinių, kad jo skyriaus finansavimą žadama sumažinti dviem milijonais eurų.

Kalbėdamas apie urėdijų valdymo centralizavimą, K. Starkevičius sakė, kad apie tai kalbėjosi su Estijos ir Latvijos, kur tai jau padaryta, specialistais. Kolegos tvirtino, kad centralizuoti miškų valdymo nevertėjo, geriau palikti veikti urėdijas. Vietinės urėdijos padeda geriau išsaugoti mišką, o kaip tik dėl miškų kirtimo šiuo metu ir vyksta didžiausia kova. Esama verslo struktūrų, kurios norėtų iškirsti daugiau miškų. LR Seimo nariai norėtų pasamdyti ekspertus, kad padėtis būtų objektyviai ištirta, tačiau tai padaryti trukdoma.
Prabilus apie mokesčių reformą, kuri šiuo metu priešina kaimo ir miesto žmones, Kazys Starkevičius pranešė, kad informacija apie ūkininkų sumokamus mokesčius iš pat pradžių buvo klaidinga. Kalba apie 60 milijonų eurų žemdirbių sumokėtų mokesčių neturi jokio pagrindo, nes pačiais grubiausiais skaičiavimais jie yra sumokėję valstybei ne mažiau kaip 300 milijonų eurų. Iš vienos pusės reikia derėtis ir ieškoti kompromiso, iš kitos – neužmiršti, kad kitos valstybės nesmaugia savo žemdirbių mokesčiais, o juos remia finansiškai.

Iš kairės: Kaimo reikalų skyriaus vyresnysis specialistas Darius Lidžius ir Šilutės seniūnijos inžinierė–žemėtvarkininkė Ramutė Girskienė parodė Kaziui Starkevičiui dokumentus, liudijančius apie fiktyvius pasvaliečių pasėlius.

Lietuvos ūkininkų sąjungos Šilutės skyriaus pirmininkas Kęstutis Andrijauskas prašė LR Seimo nario pagalbos bendraujant su Aplinkos ministerija. Ši daro vis daugiau suvaržymų naudojant žemės ūkio chemiją. Tai neigiamai atsiliepia derliaus dydžiui ir produkcijos kokybei. Taip pat kažką reikia daryti su kurui auginamais karklais. Jie gadina melioracijos sistemas, o šią medieną išvežantys sunkvežimiai – kelius.
Šilutės rajono pieno gamintojų asociacijos pirmininkė Juzefa Tamavičienė ragino ūkininkus būti vieningais ir kartu kovoti dėl savo interesų, o Šilutės seniūnijos inžinierė–žemėtvarkininkė Ramutė Girskienė ir Kaimo reikalų skyriaus vyresnysis specialistas Darius Lidžius papasakojo apie aerodrome tariamai augančius pasvaliečių deklaruotus rapsus. Pabendravęs su šilutiškiais ir Pagėgių atstovais, svečias žadėjo atvykti dar kartą ir papasakoti, kaip sekasi kovoti už žemdirbių interesus. Jis labai šiltai atsiliepė apie šiuo metu besigydantį Šilutėje išrinktą LR Seimo narį Alfredą Stasį Nausėdą ir linkėjo šiam kuo greičiau pasveikti.
Vaidotas VILKAS

Kubota dalys

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Pasisavino vyro pinigus

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Sausio 30 d. į Šilutės r. PK kreipėsi vyras, gim. 1970 m., gyv. Dariaus ir Girėno g., Šilutėje, kad 16 m. už jį jaunesnė moteris pasisavino jo 700 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vasario 5 d. vakare viešoje vietoje Melioratorių al., Šilutėje, neblaivus (2,25 prom.) vyras, gim. 2002 m., sukėlė fizinį skausmą 10 metų už jį vyresniam vyrui. Taip pat apdaužė ir apgadino netoli stovėjusį moters elektrinį motorolerį. Nuostolis 200 eurų. Pradėtas ikiteisminis

Palangių daržininkystė prasideda. Kaip greičiau užsiauginti šviežių ir sultingų svogūnų laiškų?

svogūnai ant palangės

Dienoms jau pagaliau ilgėjant, savaime norisi daugiau žalumos ir vitaminų. Ant palangės žaliuojantys prieskoniai ir žalumynai ne tik kuria pavasarišką nuotaiką, bet ir yra nepamainomi pagalbininkai virtuvėje. Kad palangių daržininkystės sezonas Lietuvoje jau prasidėjo, pastebi prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė. Pasak jos, dažnuose namuose pirmaisiais pavasario pranašais tampa svogūnų laiškai, mat svogūnų sodinukų kaina patraukli, o daug darbo jiems užauginti nereikia. „Populiarėjant sveikai mitybai ir natūralumui, daugelis atsigręžia į tai, kuo užsiimant matydavo savo tėvus, senelius. Todėl daržininkystė

Ant dviračio – ištisus metus. Kokių taisyklių negalima pamiršti žiemą?

Ant dviračio žiemą

Pastarųjų žiemų klimato pokyčiai keičia mūsų šalies dviratininkų elgesį: Lietuvoje dviratis tampa nebe sezonine, o ištisus metus naudojama transporto priemone. Ekspertai pataria, kaip dviračiu rūpintis žiemos laikotarpiu ir kokių taisyklių, esant dabartinėms oro sąlygoms, privalu laikytis sėdant ant šios transporto priemonės.   „Nors eismo dalyviai dažnai laikosi nuomonės, kad dviratis šaltuoju metu nėra tokia patogi transporto priemonė kaip automobilis, vis šiltesnės žiemos leidžia jį minti visus metus. Svarbu žinoti, kad žiemos sezonu reikia tinkamai jį paruošti ir kiekvieną kartą atidžiai

Kreditinei kortelei – 75-eri: kaip vienas išradimas pakeitė mūsų finansinius įpročius

Ar žinojote, kad vasario 8 d. švenčiame kreditinės kortelės gimtadienį? Šią dieną galime pažvelgti į šio išradimo istoriją ir tai, kaip jis pakeitė mūsų finansinį gyvenimą. Per daugiau nei 70 metų kreditinė kortelė tapo neatsiejama gyvenimo dalimi. Kaip ir kodėl – pasakoja „Luminor“ banko kasdienės bankininkystės vadovė Aušrinė Mincienė. Pirmoji kreditinė kortelė atsirado 1950 metais, kai JAV finansinių paslaugų teikėjai „Diners Club“ išleido kortelę, skirtą restorano sąskaitoms apmokėti. Tai buvo nauja finansinė idėja, sugalvota vienos vakarienės metu, kai verslininkas Frankas

Taip pat skaitykite