Apmokės gydymo įstaigoms viršsutartines paslaugas

Siekiant gerinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą pacientams, numatoma gydymo įstaigoms apmokėti visas šiais metais virš sutarties suteiktas ambulatorines, dienos stacionaro bei dienos chirurgijos  ir slaugos paslaugas. Tam bus skirtos reikiamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšos. Tikimasi, jog šis sprendimas paskatins gydymo įstaigas priimti daugiau naujų pacientų, trumpės paslaugų laukimo eilės.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigia, kad vykdomas pažadas, duotas gydymo įstaigoms, didesne apimtimi apmokėti už suteiktas sveikatos paslaugas, taip sprendžiant eilių problemą.

„Po pandemijos sveikatos apsaugos sistema susidūrė su didžiuliu paslaugų poreikiu, eilėmis, kurioms mažinti taikoma ne viena priemonė  – tarp jų ir viršsutartinių paslaugų apmokėjimas. Gydymo įstaigoms duotas pažadas vykdomas, jos sulauks papildomo apmokėjimo už paslaugas, o tai gera žinia ir pacientams, kuriems bus atverta daugiau konsultacijų laikų“, – teigia A. Dulkys.

Po pirmojo šių metų pusmečio ligonių kasos jau apmokėjo beveik 42 mln. eurų už visas per šį laikotarpį gydymo įstaigų suteiktas viršsutartines gydytojų specialistų konsultacijas, skubiosios medicinos pagalbos, dienos stacionaro, dienos chirurgijos, ambulatorinės chirurgijos, stebėjimo, slaugos ir paliatyviosios pagalbos paslaugas. Visas per antrąjį šių metų pusmetį suteiktas viršsutartines ambulatorines, dienos ir slaugos paslaugas gydymo įstaigoms planuojama apmokėti metams pasibaigus, kai  bus tiksliai žinomas jų skaičius.

„Augantis dienos ir ambulatorinių paslaugų gydymo įstaigose skaičius, kai net viršijamos sutartys, įrodo, kad didžiąją dalį reikiamų paslaugų pacientams galima suteikti nestacionarinėmis sąlygomis. Tokiu būdu ne tik mažiau sutrikdoma paciento kasdienė veikla, bet ir efektyviau naudojami įstaigos finansiniai ir žmogiškieji resursai. Matyti, kad įstaigos sėkmingai keičiasi, persiorientuoja į kitas paslaugų teikimo formas, tačiau manome, kad galimybių stacionarines paslaugas keisti dienos paslaugomis vis dar yra ir gydymo įstaigos jas išnaudos“, – sako Valstybinės ligonių kasos direktorius Gintaras Kacevičius.

Atsižvelgiant į tai, kad pandeminiu laikotarpiu susiformavo eilės ir tam tikroms stacionarinėms paslaugoms,  svarstoma galimybė pasibaigus 2023 metams apmokėti dalį viršsutartinių stacionarinių paslaugų, taip kompensuojant su šių paslaugų teikimu susijusias papildomas sąnaudas. Apmokama būtų tik toms  gydymo įstaigoms, kurios įvykdytų sutartinius įsipareigojimus dėl ambulatorinių ir dienos stacionaro bei dienos chirurgijos paslaugų teikimo.

Valstybinės ligonių kasos informacija

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Trimatė spauda šalia mūsų: kaip pramoninis įrenginys tapo buitiniu pagalbininku

trimatė spauda

Prieš dešimtmetį trimatis spausdinimas atrodė prieinamas tik patyrusiems inžinieriams ir kruopštiems entuziastams. Šiandien tokį aparatą galima pamatyti mokyklos kabinete, kaimynystės dirbtuvėje ar ant rašomojo stalo. Jis tyliai kuria daiktus iš plastiko gijos. Ši technologija tapo paprastesnė, švaresnė ir prieinamesnė kasdieniam naudojimui. Nuo suodžių ir varžtų – iki gamyklinių aparatų Anksčiau trimatį spausdintuvą tekdavo susirinkti patiems iš atskirų dalių. Pirkėjas gaudavo dėžę su laidais, mikroschemomis, veržlėmis bei aliuminio profiliais. Surinkimas trukdavo ištisas dienas. Rezultatas priklausė nuo meistro kantrybės. Pirmieji bandymai reikalavo

Pažinkime invazines rūšis: kanadinė audinė – ne tik paukščių priešas

kanadinė audinė

Taip jau gamtoje yra sutverta, kad kartais labai mielos išvaizdos gyviai yra vieni didžiausių kenkėjų mūsų planetos biologinei įvairovei. Jau anksčiau rašėme apie itin išvaizdžius, bet kitai augmenijai nedraugiškus augalus muilinę guboją ir raukšlėtalapį erškėtį. Tokią pat taisyklę „mielas, bet pavojingas“ galima pritaikyti ir žvėrių pasaulyje. Nors dėmėtasis elnias yra labai gražus gyvūnas, bet jis jau tapo realia grėsme kitoms vietinėms mūsų tauriųjų elnių rūšims. Taip pat ir itin mieli padarėliai – meškėnai – jau ne vienerius metus yra gyva

ESO didina kompensacijas už tiesioginius nuostolius patirtus po audros

„Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) didina kompensacijas gyventojams už tiesioginius nuostolius, patirtus po rugpjūčio 22 d. Lietuvą nusiaubusios didžiausios audros nuo 1970-ųjų. Maksimalus kompensacijos dydis priklausys nuo elektros tiekimo atkūrimo trukmės. Gyventojams, kuriems elektros tiekimas buvo atkurtas per 3-6 paras, bus kompensuojama iki 220 Eur, per 7-13 parų – iki 440 Eur, o elektros tiekimo atkūrimui trukus 14 ir daugiau parų – iki 660 Eur nuostolių. Gauti prašymai Šiuo metu ESO jau yra gavęs daugiau kaip 2,8 tūkst. gyventojų prašymų, kuriuose

Ekspertas: rugsėjį nesitikėkite elektros pigimo

elektros ekspertas

Rugsėjį didmeninės elektros kainos mažėjimo Lietuvoje tikėtis kol kas nėra daug pagrindo. Vasaros atostogų sezonui būdingą paklausą keis didėjantis elektros vartojimas, o trumpėjančios dienos mažins saulės elektrinių generaciją. Papildomą spaudimą kuria ir išaugusios gamtinių dujų kainos bei neapibrėžtumas Europos energetikos rinkose. Rugpjūtį Lietuvoje vidutinė didmeninė elektros energijos kaina siekė apie 80 Eur/MWh ir buvo beveik 6 proc. didesnė nei liepą, kai sudarė 75,63 Eur/MWh. Rugsėjis, ankstesnių metų duomenimis, neturi vienos aiškios kainų krypties. Pernai vidutinė elektros kaina nuo 80,06 Eur/MWh

Taip pat skaitykite