Aplinkosaugininkai kyla į mūšį dėl laisvo priėjimo prie vandens
Aplinkos ministro Valentino Mazuronio vizito į Šilutę metu pasakyti žodžiai, kad bus aršiai kovojama su tvoromis, trukdančiomis laisvai prieiti prie vandens telkinių, nebuvo tuščias burnos aušinimas. Nuo gegužės pradžios Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilutės agentūros specialistai pradėjo tikrinti 5 pranešimus dėl galbūt neteisėtai užtvertų upių pakrančių.

Kelio užtvaros Nikėlų kaime su lentele, kad privačioje valdoje žvejoti ir maudytis draudžiama, aplinkosaugininkai nepripažino neteisėtai pastatyta tvora.
Žiniasklaidos priemonėse buvo paskelbta informacija, kad nuo gegužės 1 d. bus baudžiama už savavališką pakrančių užtvėrimą pažeidžiant vandens telkinių pakrančių ekologines funkcijas, vandens telkinių pakrančių gamtinį kraštovaizdį ir jo estetines vertybes, apsunkinus gyvūnų migraciją ir padarius kitos žalos aplinkai. Nustatę žalos atvejus, aplinkos apsaugos pareigūnai rašys privalomuosius nurodymus, įpareigojančius asmenis pašalinti žalos aplinkai padarinius. Privalomojo nurodymo vykdymo terminas bus ne ilgesnis kaip 2 mėnesiai. Jei per nurodytą terminą nepašalinami žalos aplinkai padariniai, bus skaičiuojamas 500 Lt už tiesinį tvoros metrą žalos aplinkai dydis. Už kiekvieną mėnesį, kol nebus pašalinti žalos aplinkai padariniai, žalos dydis bus didinamas po 500 litų už kiekvieną metrą tvoros ilgio.
Pirmajame reide, kurio metu patikrinti trys gauti pranešimai, dalyvavo agentūros vedėja Galina Misevičienė, vyriausiasis specialistas Valentinas Ščerveninas bei vyresnysis specialistas Pranas Sirtautas. Kito reido metu bus patikrinti dar 2 turimi pranešimai. Dažniausiai tai būna aplinkinių gyventojų elektroniniai laiškai ir telefono skambučiai. Valentinas Ščerveninas patikslino, kad, be baudų už žalą, numatyta ir administracinė atsakomybė. Tai gali būti įspėjimas arba nuo 100 iki 500 Lt dydžio bauda.
Aplinkosaugininkai sakė, kad bausti visu griežtumu kol kas neskubama. Akcija vyks visą mėnesį, todėl iš pradžių tvorų savininkai perspėjami, ir tik vėliau, jeigu pažeidimų nepašalins, baudžiami. Be to, ši priemonė nauja ir stengiamasi sudaryti galimybę žmonėms susitvarkyti patiems. Apie tai, kokio dydžio apsauginės zonos turėtų būti prie kiekvieno vandens telkinio, nurodyta žemės savininkų nuosavybės dokumentuose. Šių zonų plotis paprastai būna nuo 1 iki 15 metrų. Aplinkosaugininkai pasidžiaugė, kad mūsų rajone priėjimo prie vandens suvaržymo problema nėra tokia aktuali. Daugiausiai tvorų priraizgo prie ežerų pakrančių esančių sklypų savininkai kituose Lietuvos rajonuose.

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilutės agentūros vyresnysis specialistas Pranas Sirtautas išmatavo atstumą, kur turėtų baigtis prie Veiviržo pakrantės esanti tvora.
Pirmiausia patikrinta galbūt neteisėtai užtvertas priėjimas prie Veiviržo upės Vilkyčių seniūnijoje. Tai gerai žinomo mūsų rajone ūkininko ir automobilių lenktynininko K. Gudžiūno žemė. Vielinė tvora driekiasi nuo pat upės šlaito, o turėtų prasidėti už 5 metrų nuo jo. Aplinkosaugininkai sakė, kad jau kalbėjosi su savininku ir šis žadėjo pašalinti pažeidimą. Atskubėjusi ūkio darbuotoja dievagojosi, kad įvykdė nurodymą ir išardė tvorą. Pasirodo, nesusikalbėjo. Išardyta tik prie pat upės šlaito esančios tvoros dalis, padarant šiokį tokį praėjimą. Tiesa, nelabai kas toje vietoje prie vandens ir veršis – upės šlaitas aukštas, aplinkui – krūmai ir dilgėlės. Aplinkosaugininkai atmatavo atstumą ir šakele pažymėjo vietą, iki kurios tvorą reikėtų perkelti. Pažadėta tai padaryti tą pačią dieną.
Po to lankytasi toje pat Saugų seniūnijoje prie Minijos upės esančioje Ramintos Aleknienės sodyboje. Ir čia iki upės šlaito besitęsianti tvora tik šiek tiek praardyta. Šeimininkė manė, kad to ir pakaks pažeidimui likviduoti. Į kiemą išėjusi R. Aleknienė tikino, kad tvora reikalinga norint apsisaugoti nuo įžūlių poilsiautojų ir žvejų, kurie įsikūrę pakrantėje vagia iš sodo braškes ir skina nuo medžių vaisius. Aplinkosaugininkai įteikė R. Aleknienei raginimą pašalinti užtvarą ir patarė, kaip tai geriau padaryti.
Trečiasis patikrintas pranešimas apie užtvertą prieigą prie Ašvos upės Nikėlų kaime (Švėkšnos sen.) nepasitvirtino. Jokios tvoros, trukdančios prieiti prie vandens, nerasta. Tiesa, rasta kelio užtvara, su įspėjimu, kad tai privati valda ir joje žvejoti bei maudytis draudžiama. Galina Misevičienė pastebėjo, kad žemės savininkas Vidmantas Češulis persistengė: upė priklauso valstybei, todėl jis negali uždrausti joje nei maudytis, nei laikantis nustatytų taisyklių žvejoti.
Aplinkosaugininkai spėjo, kad pranešėjas ne taip suprato nurodymą pašalinti prieigos prie vandens apribojimą, arba, kaip dažnokai pasitaiko, tai paprasčiausia kaimynų nesantaikos išraiška.
Vaidotas VILKAS