Aplinkos ministras ir jo padėjėjai Šilutėje sukosi sparčiai

Šilutės r. Savivaldybėje lankėsi aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas. Kartu su juo atvyko Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo (LAAIF) direktorius Virginijus Šmigelskas, ministerijos vyriausioji patarėja Vilma Karosienė bei ministro patarėja Simona Liaudanskytė.

Aplinkos ministrą Kęstutį Trečioką prie Cintjoniškių g. 5 namo pasitiko gyventojų delegacija. Žmonės skundėsi nekokybiškai rangovų atliktais darbais.

Pažintis ne iš ataskaitų
„Kitą kartą bijosiu atvykti į tą Šilutę. Jūs man tiek daug parodėte, tiek namų darbų uždavėte, kad ir sugrįžus į Vilnių reikės nemažai padirbėti“, – skubėdamas iš vieno objekto į kitą juokavo aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas.
Per įtemptą darbo dieną Aplinkos ministerijos komanda, lydima Savivaldybės mero, politikų ir specialistų, suspėjo daug nuveikti. Po susitikimo Savivaldybėje, apžiūrėjo renovuojamus daugiabučius, Pamario pagrindinę mokyklą, Vainuto gimnaziją ir Šilutės ligoninę. Mokyklose ir ligoninėje už gautas LIFE programos lėšas numatoma įgyvendinti pastatų energetinio efektyvumo didinimo projektus. Pasistengę svečiai aplankė visus numatytus objektus, stengėsi visus išklausyti, o kur klausimų būta mažiau, trumpino susitikimų laiką.
Savivaldybėje ministras priminė dirbantis dar tik 10 mėnesių, tad norįs susipažinti su realia situacija Pamario krašte, o ne iš ataskaitų ir pažymų ministerijoje. Ministras vardijo pagrindines veiklos kryptis, kur numatoma skirti daugiausiai dėmesio: pastatų renovacija, atliekų tvarkymas, vandentvarka ir regioniniai parkai.
Sulaukė klausimų
LAAIF direktorius Virginijus Šmigelskis sakė: „Esu pasirengęs gauti klausimų ir su jais grįžti dirbti į Vilnių. Ne į visus sugebėčiau atsakyti dabar, todėl būtų geriau, jei pateiktumėte raštu“. Jis paminėjo, kad mūsų rajone fondas finansavo nemažai projektų. Paramos yra gavusi jau nebeveikianti AB „Biofuture“, AB „Šilutės baldai“, UAB „Šilutės vandenys“, Savivaldybė (konteineriams pirkti), dabar savo eilės laukia Vainuto, Katyčių, Saugų ir Šilutės Pamario pagrindinių mokyklų bei Šilutės ligoninės projektų finansavimas. Tikslesni skaičiai ir terminai turėtų paaiškėti birželio 16 d. Kad iki tol su LAAIF ne viskas buvo gerai, pritarė ir meras Vytautas Laurinaitis.
Jis pasakojo, kad kai kurių projektų derinimas trunka jau antrus metus, o pabaiga dar neaiški.
Pritaręs, kad paraiškų vertinimas LAAIF vyksta pernelyg ilgai ir ten pradėtas vidinis tyrimas, aplinkos ministras paprašė užduoti klausimų.
Šilutės policijos komisariato viršininkas Sigitas Mikutavičius tikisi aplinkos apsaugos institucijų pagalbos savaitgaliais, kai prie upių vos ne į vandenį suvažiuoja automobiliai. Nesilaikydami jokių saugos taisyklių laksto motorinės valtys ir vandens motociklai. „Gavome pranešimą, kad laivą valdo girtas kapitonas ir 3 valandas nieko negalėjome padaryti“, – pasakojo policijos komisariato vadas.
Ministras atsakė, kad dažniau tenka susidurti su priešinga padėtimi, kai bendradarbiauti nenori teisėsaugos institucijos. Jis pažadėjo pasistengti palaikyti glaudesnius ryšius ir papasakojo, kad veikia karštoji telefono linija, kuria galima operatyviai pranešti apie pažeidimus. Per parą gaunama apie 700 skambučių, 3 iš 4 pranešimų pasitvirtina.

Iš kairės: LAAIF direktorius Virginijus Šmigelskas, aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas, Šilutės r. meras Vytautas Laurinaitis, mokyklos direktorius Jonas Bendžius ir rajono Tarybos narys Steponas Kazlauskas iš Pamario pagrindinės mokyklos išėjo su šypsenomis. Ši mokymo įstaiga netrukus sulauks statybininkų.

Naudos ir sraigtasparnį
Yra sutarta, kad 70 valandų per metus aplinkosaugininkai galės naudoti neseniai kitos ministerijos įsigytą sraigtasparnį. Priminus, kad Šilutėje pasitaikė atvejų, kai uoste į vandens paviršių iškilo negyvų žuvų, o aplinkos apsaugos inspektorius buvę sunku prisikviesti, ministras paaiškino, jog dabar įvesta nauja būdravimo tvarka. Už 10 proc. priedo prie atlyginimo inspektoriai pasikeisdami būna pasirengę atvykti ir ne darbo laiku. Būdravimo metu jie privalo išlikti blaivūs, niekur neišvykti ir būti pasiekiami telefonu. Atvykti gali ir kito rajono aplinkosaugos inspektoriai. Blogiausiu atveju K. Trečiokas ragino skambinti tel. 112.
Kaimo reikalų skyriaus vedėjas Alfredas Nausėda teiravosi, ką daryti su laukus niokojančiais šernais, kurių pridarytų nuostolių vis daugėja. Per mėnesį nusiaubiama apie 30–40 ha plote. Ministras sakė, kad ūkininkai gali reikalauti medžiotojų pagalbos. Jei šie spyriosis, ministerija turinti poveikio medžiotojų būreliams priemonių. Taip pat svarstoma galimybė leisti medžioti panaudojant naktinio matymo prietaisus. Tai padėtų sumažinti perteklinę žvėrių populiaciją.
Šilutės šilumos tinklų bendrovės direktorius Algis Šaulys skundėsi dėl taršos leidimų: tai jie reikalingi, tai nereikalingi, tai vienos formos turi būti, tai kitokios. Reikėtų vieningos tvarkos ir dokumento šablono.
Ministras sakė, kad galutinė ataskaitos forma dar neparengta. Meras Vytautas Laurinaitis skundėsi nepalankia ūkininkams išmokų už plotus, kur gyvena saugoma meldinė nendrinukė, tvarka. Ūkininkai negali deklaruoti nuomojamų žemės plotų.
Kaip sekasi renovacija?
Po susitikimo Savivaldybėje ministras išskubėjo į Šilutės miesto Gluosnių ir Cintjoniškių gatves apžiūrėti renovuojamų daugiabučių. Prie Cintjoniškių g. 5 ministrą pasitiko visa delegacija. Žmonės skundėsi prastai nudažytu namu, klibančiomis palangėmis, blogai sudėtomis plytelėmis ir radiatoriais… Priežastis – lėšų renovacijai numatyta mažiau nei reikėjo, vykdant konkursą sumažėjo įkainiai. Pastatas dar nepriimtas, tad rangovui teks pačiam išsisukti iš nemalonios padėties. Palikti broko neleis. Prie kitų daugiabučių padėtis buvo geresnė ir priekaištų išsakyta mažiau.
Su šypsenomis svečiai ir šeimininkai išėjo Pamario iš pagrindinės mokyklos. Šios mokyklos direktorius Jonas Bendžius sakė, kad dėl energetinio mokyklos renovavimo projekto iš esmės sutarta. Dar 2006 metais, kaip ir daugelyje rajono mokyklų, čia buvo pakeistas stogas, langai, durys, tačiau šildymo sistema liko nemodernizuota nuo pat 1981 metų, neapšiltintos sienos.
„Organizuoti šildymą, kad visiems būtų gerai, nepavyksta. Vaikai šąla, tėvai nepatenkinti“, – apie dabartį kalbėjo mokyklos direktorius Jonas Bendžius.
„Taigi, tikimės, kad šie dalykai bus sutvarkyti. Jeigu savivaldybėje atsiras dar šiek tiek lėšų, stengsimės sutvarkyti ir sporto salę, kurioje baigia sulūžti grindys, sportuoti darosi nebesaugu. Salė kapitaliai neremontuota nuo mokyklos pastatymo“, – pridūrė jis.

Vaidotas VILKAS

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Pasisavino vyro pinigus

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Sausio 30 d. į Šilutės r. PK kreipėsi vyras, gim. 1970 m., gyv. Dariaus ir Girėno g., Šilutėje, kad 16 m. už jį jaunesnė moteris pasisavino jo 700 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vasario 5 d. vakare viešoje vietoje Melioratorių al., Šilutėje, neblaivus (2,25 prom.) vyras, gim. 2002 m., sukėlė fizinį skausmą 10 metų už jį vyresniam vyrui. Taip pat apdaužė ir apgadino netoli stovėjusį moters elektrinį motorolerį. Nuostolis 200 eurų. Pradėtas ikiteisminis

Palangių daržininkystė prasideda. Kaip greičiau užsiauginti šviežių ir sultingų svogūnų laiškų?

svogūnai ant palangės

Dienoms jau pagaliau ilgėjant, savaime norisi daugiau žalumos ir vitaminų. Ant palangės žaliuojantys prieskoniai ir žalumynai ne tik kuria pavasarišką nuotaiką, bet ir yra nepamainomi pagalbininkai virtuvėje. Kad palangių daržininkystės sezonas Lietuvoje jau prasidėjo, pastebi prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė. Pasak jos, dažnuose namuose pirmaisiais pavasario pranašais tampa svogūnų laiškai, mat svogūnų sodinukų kaina patraukli, o daug darbo jiems užauginti nereikia. „Populiarėjant sveikai mitybai ir natūralumui, daugelis atsigręžia į tai, kuo užsiimant matydavo savo tėvus, senelius. Todėl daržininkystė

Ant dviračio – ištisus metus. Kokių taisyklių negalima pamiršti žiemą?

Ant dviračio žiemą

Pastarųjų žiemų klimato pokyčiai keičia mūsų šalies dviratininkų elgesį: Lietuvoje dviratis tampa nebe sezonine, o ištisus metus naudojama transporto priemone. Ekspertai pataria, kaip dviračiu rūpintis žiemos laikotarpiu ir kokių taisyklių, esant dabartinėms oro sąlygoms, privalu laikytis sėdant ant šios transporto priemonės.   „Nors eismo dalyviai dažnai laikosi nuomonės, kad dviratis šaltuoju metu nėra tokia patogi transporto priemonė kaip automobilis, vis šiltesnės žiemos leidžia jį minti visus metus. Svarbu žinoti, kad žiemos sezonu reikia tinkamai jį paruošti ir kiekvieną kartą atidžiai

Kreditinei kortelei – 75-eri: kaip vienas išradimas pakeitė mūsų finansinius įpročius

Ar žinojote, kad vasario 8 d. švenčiame kreditinės kortelės gimtadienį? Šią dieną galime pažvelgti į šio išradimo istoriją ir tai, kaip jis pakeitė mūsų finansinį gyvenimą. Per daugiau nei 70 metų kreditinė kortelė tapo neatsiejama gyvenimo dalimi. Kaip ir kodėl – pasakoja „Luminor“ banko kasdienės bankininkystės vadovė Aušrinė Mincienė. Pirmoji kreditinė kortelė atsirado 1950 metais, kai JAV finansinių paslaugų teikėjai „Diners Club“ išleido kortelę, skirtą restorano sąskaitoms apmokėti. Tai buvo nauja finansinė idėja, sugalvota vienos vakarienės metu, kai verslininkas Frankas

Taip pat skaitykite