Dauguma Lietuvos gyventojų šiais metais nusiteikę atsargiau planuoti savo finansus bei neatmeta minties daugiau pinigų atidėti taupymui. Tokių planų turi apytiksliai du iš trijų arba 59 proc. mūsų šalyje apklaustų žmonių, atskleidė reprezentatyvi „Spinter tyrimų“ apklausa.

30 proc. šios apklausos dalyvių tvirtino, kad atsargiau vertins planuojamų išlaidų būtinumą. Dar 29 proc. žada daugiau taupyti. Apklausą inicijavusio „Urbo“ banko Verslo tarnybos direktoriaus Juliaus Ivaškos teigimu, pakankamai konservatyvų požiūrį į disponavimą asmeniniais finansais lemia daugybė priežasčių: nuo makroekonominių iki sezoninių.

„Metų pradžia, o apklausa vyko sausį, finansų prasme tradiciškai seklesnė – ką tik praėjo didžiosios metų šventės, dar nesibaigęs šildymo sezonas. Infliacija praktiškai jau suvaldyta, tačiau tai kol kas nepaveikė makroekonominio lygmens: palūkanų normų mažinimas dar nepradėtas, jo tik tikimasi. Išliekantis neapibrėžtumas ir tokie prieštaringi signalai gali lemti tai, kad didelė dalis gyventojų bendrą situaciją savo finansuose šiuo metu vertina konservatyviai“, – sako J. Ivaška. Jis pabrėžia, kad keičiantis ekonominėms sąlygoms atsargiai biudžetus planuojančių gyventojų nuomonė irgi gali pasikeisti, tačiau tai lems realūs 2024 metų ekonominiai faktoriai.

Daugiau taupys didmiesčių gyventojai

„Spinter tyrimų“ duomenimis, tarp planuojančių atsakingiau vertinti išlaidų būtinumą šiemet daugiausiai kaimo vietovių gyventojų – tokių yra 33 proc., tarp didmiesčių ir kitų vietovių gyventojų taip manančių yra atitinkamai 30 ir 29 proc. Tuo tarpu taupyti kaip tik dažniau ruošiasi miestų (ir didžiausių, ir mažesnių) gyventojai, čia tokių yra apie 30 proc., tuo tarpu kaimiškose vietovėse – 26 proc. Dar viena didelė, 32 proc. sudaranti Lietuvos gyventojų grupė šiemet nesiruošia esminiams pokyčiams planuojant asmeninius finansus. Įdomu tai, kad tarp taip teigiančiųjų dažniau yra vyriausios amžiaus grupės atstovai.

J. Ivaškos vertinimu, tai gali lemti vyriausiųjų gyventojų gaunamų pajamų pastovumas. „Paprastai vyriausio amžiaus gyventojai yra pasitraukę iš darbo rinkos, jų pagrindinės pajamos yra pensija, kurios dydžio pokyčiai yra skelbiami iš anksto ir yra žinomi. Todėl vyriausieji šias dažnai ribotas savo pajamas planuoja kruopščiai ir taupydami, tad pats elgesio su pajamomis principas iš esmės nesikeičia“, – pastebi „Urbo“ banko Verslo tarnybos direktorius.

Kas dešimtas (12 proc.) apklausos dalyvis „Spinter tyrimams“ teigė, jog šiemet daugiau pinigų leis būtinosioms prekėms ir paslaugoms. Tarp šios grupės apklausos dalyvių truputį daugiau tarp kaimiškose vietovėse gyvenančių žmonių – 13 proc., miestuose tokių yra 11-12 proc.

Tuo tarpu laisviau elgtis su pinigais ir lepintis pramogomis bei laisvalaikiu numato mažiausia apklausos dalyvių dalis – 8 proc. Šiuo klausimu dažniau planų turi didmiesčių ir kaimo vietovių atstovai, atitinkamai po 9 proc. Santūriau nusiteikę mažesnių miestų ir rajonų centrų atstovai – 6 proc.

Strategijos, kaip 2024 metais elgsis su pinigais, neturėjo ir pasakyti negalėjo 10 proc. apklausos dalyvių. „Spinter tyrimai“ reprezentatyvią apklausą atliko sausio 19-26 dienomis, joje dalyvavo 1008 žmonės, kurių amžius sudarė 18-75 metus. Atsakydami į užduotą klausimą gyventojai galėjo rinktis kelis atsakymus, todėl bendra suma viršija 100 proc.

ELTA