Apklausa: kas dešimtas šalies gyventojas skolinasi, kad apmokėtų komunalinių paslaugų sąskaitas

Energetinių išteklių brangimas praėjusiais metais lėmė ir komunalinių paslaugų kainų augimą. Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų šią žiemą išaugusių komunalinių sąskaitų apmokėjimą vertina kaip iššūkį, rodo reprezentatyvi visuomenės nuomonės tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa.

Sausio pabaigoje vykdytos apklausos duomenimis, 44 proc. apklaustųjų, norėdami apmokėti sąskaitas už šildymą, vandenį ar elektrą bei kitas paslaugas, mažina kitas išlaidas ir mažiau atsideda taupymui. Kas dešimtas (11 proc.) pripažįsta, kad tam tenka naudoti santaupas arba skolintis.

„Nors pastaruosius metus daugiausia kalbama apie elektros energijos kainų šuolius, kainų kilimo neišvengė ir kitos komunalinės paslaugos, tarp kurių vandens ar dujų tiekimas, šildymas, daugiabučių namų administravimo paslaugos. Kai kuriose Lietuvos savivaldybėse kainos kilo sparčiau nei kitose, bet komunalinių paslaugų brangimą iš esmės pajuto didžioji šalies gyventojų dalis“, – komentuoja apklausą inicijavusio Medicinos banko Verslo tarnybos direktorius Julius Ivaška.

Remiantis valstybės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) paskelbtais duomenimis, vien geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugos kai kuriose savivaldybėse pastaruoju metu kilo 40-50 proc. Štai Šiaulių gyventojai šiuo metu už vandenį moka 18,2 proc., Vilniaus – 39,17 proc., o Kauno – net 47,5 proc. daugiau nei anksčiau.

„Nors tai sudaro vos po kelis papildomus eurus per mėnesį, bendras komunalinių paslaugų išlaidų krepšelis gyventojams padidėjo: elektros energijos ir dujų brangimas turėjo įtakos ir kitų paslaugų kainos augimui“, – pastebi J. Ivaška.

Daugėja kompensacijų gavėjų

Apklausos duomenimis, dėl augusių sąskaitų kitas išlaidas mažinti labiau linkę didmiesčių ir rajonų centrų gyventojai. Tuo tarpu naudoti santaupas ar skolintis dažniau priversti žemesnio išsimokslinimo bei mažiausių pajamų atstovai.

„Komunalinių paslaugų kainų augimas labiausiai paliečia gaunančiuosius mažiausias pajamas, tarp kurių – ne tik pensininkai, bet ir bedarbiai, studentai ar prasčiau apmokamą darbą turintys asmenys. Neturintys santaupų yra priversti skolintis, kad galėtų užtikrinti elementarias paslaugas, o mažesnes pajamas turintiems gyventojams siūlomos įvairios komunalinių paslaugų kompensacijos darosi vis populiaresnės“, – sako J. Ivaška.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, pernai, palyginus su 2021 m., į būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijas pretenduojančių gavėjų skaičius išaugo apie 53 proc. – 2022 m. vidutiniškai per mėnesį šias kompensacijas gavo apie 153,6 tūkst. asmenų, t. y. 5,5 proc. visų šalies gyventojų.

Beveik trečdalis (27 proc.) apklaustųjų pastebėjo išlaidų augimą, tačiau taupyti jiems dar neprireikė. Tarp jų – aukščiausio išsimokslinimo, didžiausių pajamų respondentai.

„Natūralu, kad didžiausias pajamas gaunantys šalies gyventojai yra mažiau jautrūs kylančioms komunalinių paslaugų kainoms. Vis dėlto, ir jie šiuo metu susiduria su finansiniais iššūkiais – augančiomis būsto paskolų palūkanomis, brangstančiomis kelionėmis, pramogomis bei kitomis paslaugomis. Iš principo, galimybės atsidėti bent dalį pajamų taupymui mažėja didžiajai daliai šalies gyventojų“, – teigia Medicinos banko atstovas.

Išaugusių komunalinių išlaidų nepajuto tik 12 proc. respondentų, 6 proc. šiuo klausimu neturėjo nuomonės arba negalėjo atsakyti. Sausio 19-28 d. vykdytoje apklausoje dalyvavo 1015 respondentų nuo 18 iki 75 metų amžiaus.

ELTA

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Vasario 16-oji – Lietuvos valstybės atkūrimo diena

2025-02-16, Šilutė  10.00 val. šv. Mišios už Tėvynę Lietuvą Po šv. Mišių  mišraus vokalinio ansamblio „Vox Libri“ muzikinė dovana Lietuvai Šilutės  Šv. Kryžiaus bažnyčioje, Katalikų bažnyčios g. 1 11.00 val. Lietuvos gimtadienis mažiesiems Šilutės Hugo Šojaus muziejuje Linksmybės su Šilutės kamerinio dramos teatro aktoriais, kūrybinės dirbtuvės, istoriniai žaidimai, veidų piešimas, nemokamas muziejaus lankymas, saldžios staigmenos. Hugo Šojaus muziejuje, Lietuvininkų g. 4    11.00 val. šaulio amunicijos ir Lietuvos kariuomenės ekipuotės ir ginklų paroda Aikštėje prie Šilutės kultūros centro, Lietuvininkų g. 6

Šaltukas spaus ir dieną, ir naktį

Hidrometeorologijos tarnyba praneša apie artėjančių dienų orus. Vasario 10 d., pirmadienį, naktį kritulių tikimybė maža. Vėjas silpnas. Temperatūra 4-9, kai kur iki 11 laipsnių šalčio. Dieną be žymesnių kritulių. Vėjas rytų, šiaurės rytų, 5-10 m/s. Temperatūra 0-5 laipsniai šalčio. Vasario 11 d., antradienį, kritulių nenumatoma. Vėjas naktį silpnas, dieną rytų, pietryčių, 5-10 m/s. Temperatūra naktį bus 5-10, dieną – 0-5 laipsniai šalčio. Vasario 12 d., trečiadienį, be kritulių. Vėjas rytų, pietryčių, 4-9 m/s. Temperatūra naktį bus 7-12, Kuršių nerijoje –

Neblaivus vairavo mopedą

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Vasario 8 d. rytą Užlaukės k., Gardamo sen., buvo įsibrauta į moteriai priklausantį jūrinį konteinerį ir apgadinti ten buvę daiktai. Nuostolis 900 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vasario 8 d. pavakare Šilutėje neblaivus (2,64 prom.) vyras, gim. 1971 m., vairavo mopedą ,,Yiben YB5OQT-3“. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vasario 8 d. rytą mobilaus namelio viduje Pavasario 4-ajame tak., Šilutėje, rastas vyro, gim. 1986 m., kūnas be išorinių smurto žymių. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.

Kaip nišiniai kvepalai keičiasi ant odos? Kvapų evoliucija per dieną

kvepalai

Kvepalai – tai gyvas, nuolat kintantis kūrinys. Jie niekada nekvepia taip pat visą dieną, nes jų sudedamosios dalys reaguoja su kūno temperatūra, drėgme ir natūraliu odos kvapu. Tai reiškia, kad užpurškus kvapą ryte, vakare jis gali būti visiškai kitoks nei pradžioje. Kartais žmonės nustemba, kodėl tas pats aromatas ant draugo ar pažįstamo odos kvepia vienaip, o ant jų – visiškai kitaip. Taip yra dėl mūsų odos chemijos, kuri veikia kvapo evoliuciją ir jo išliekamumą. Kartais gali atrodyti, kad kvepalai išgaruoja

Taip pat skaitykite