Apklausa apie ateinantį įpročių keitimą: rinkti 0 vietoje 8 skambinant Lietuvoje prasčiausiai pasiruošęs jaunimas

Nors jau kitais metais lietuviškus mobiliojo ir fiksuotojo ryšio numerius, prasidedančius 8, keisime į 0, apie tai žino ir tam ruošiasi toli gražu ne visi šalies gyventojai. Šių metų rugpjūtį „Telia“ užsakymu atliktas KOG instituto tyrimas atskleidė, jog apie artėjančius numeracijos pokyčius žino tik pusė Lietuvos gyventojų, nors būtinus pakeitimus savo adresų knygelėje teks atlikti net kas antram iš mūsų. Įdomu tai, kad žinia apie įstatymu privalomą numerių keitimą prasčiausiai pasiekė jaunimą.

„Tokios svarbios permainos, kaip šalies telefono numerių numeracijos keitimas, pasitaiko kartą per kelis dešimtmečius, todėl atrodo, jog apie tai turėtų būti girdėjęs kone kiekvienas. Tačiau tyrimas parodė, kad šis privalomas skambinimo įpročių keitimas visuomenės pernelyg nedomina, o jaunimui įprasti skambučiai telefonu apskritai nebėra kritinės svarbos reikalas. Kita vertus, vyresni Lietuvos gyventojai apie prefikso pokyčius ne tik gerai informuoti, bet ir juos ketina pasitikti „apsiginklavę“ išmaniomis programėlėmis“, – apklausą komentuoja „Telia“ numeracijos keitimo projekto vadovė Gintarė Linkevičiūtė.

Dalis žmonių jau susitvarkė savo telefonų knygelėse naudojamus numerius į tarptautinį numerio rinkimo formatą su prefiksu +370, kuris veikia ir toliau veiks tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Daug vyresnio amžiaus žmonių numerio rinkimui naudoja skaitmeninius asistentus, kurie šiuos numerius „traukia“ iš telefono adresų knygelės. Pasikeitus prefiksui, šie pagalbininkai nebeveiks, todėl norint išvengti streso, pakeitimus reikėtų atlikti iš anksto.

Vyresnieji lenkia jaunimą

Pasak pašnekovės, apklausoje į akis labiausiai krenta tai, kad vos 54 proc. respondentų teigia žinantys, kokių veiksmų turės imtis, nustojus veikti prefiksui 8, o prasčiausiai apie tai informuota jaučiasi 16-24 m. asmenų grupė. Joje visai apie pokyčius negirdėjusiųjų dalis vidurkį viršija daugiau nei dvigubai, o žinantieji, ką reikės daryti, tesudaro 37 proc.

„Žiūrint į šiuos skaičius akivaizdu, jog jaunesnioji karta besikeičiančiais telefonų numeriais nesidomi, nes įprastus skambučius jau seniai yra pakeitę pokalbiais per „Messenger“, „Instagram“, „Telegram“ ir kitas internetines programėles. Taip pat egzistuoja tikimybė, kad jaunimas, net ir savo sraute matydamas artėjančių mobiliojo ryšio naujienų straipsnius, jų neskaito, nes tikisi šią informaciją „išsigūglinti“ tada, kai to prireiks. Tuo metu vyresniųjų ir didesnes pajamas gaunančiųjų grupėse rezultatai smarkiai geresni – apie 60 proc. jų apie permainas puikiai žino ir tam ruošiasi“, – įžvalgomis dalinasi G. Linkevičiūtė.

Tyrimas nustatė ir tai, jog pokyčiai palies didžiąją Lietuvos gyventojų dalį. 59 proc. apklaustųjų teigia turėsiantys redaguoti visus arba dalį numerių telefono adresatų knygelėje. Tačiau džiugi žinia, kad tokių, kurie senojo prefikso panaikinimo dieną negalės prisiskambinti nė vienam kontaktui, yra tik kas dešimtas – visi numeriai jų adresatų knygelėje vis dar prasideda 8.

Kita vertus, prefikso keitimui techniškai geriausiai pasiruošę ir vėl jaučiasi vyresnieji. 55-64 m. amžiaus respondentai net 7 proc. dažniau, nei vidurkis, pagalbos ketina ieškoti programėlėse, kurios pakoreguotų numerius telefono adresatų knygelėje. Kiek netikėtai, bet išmanumu vyresniuosius paprastai lenkiantys 16-24 m. respondentai šįkart prefiksų transformacijos procesą labiau linkę atlikti rankiniu būdu – tą planuoja rinktis beveik du trečdaliai jaunesnių respondentų. Tikėtina, kad tai nulėmė nedidelis turimų kontaktų kiekis.

Naujasis prefiksas pradės veikti jau kitąmet

Nors, apklausos duomenimis, žinios apie telefono numerių numeracijos pokyčius daliai žmonių vis dar gali skambėti kaip perkūnas iš giedro dangaus, „Telia“ atstovė primena, kad tai įgyvendinti mūsų šalis įsipareigojo dar prieš dvidešimt metų, Lietuvai stojant į ES. Deja, procesas užtruko, nes tam trukdė skubiosios pagalbos numeriai – dalis jų 0 naudojo kaip numerio pradžią. Dar pernai juos išjungus ir užtikrinus bendrojo 112 numerio veikimą, nebeliko techninių kliūčių įgyvendinti turimus įsipareigojimus.

„Perėjimas prie naujo prefikso vyks etapais pagal prieš pusmetį patvirtintą tvarką. Iki 2024 m. vasario 29 d. bus atliekami techniniai pasiruošimo darbai, todėl veiks prefiksą 8 turintys numeriai. Nuo 2024 m. kovo 1 d. iki 2025 m. vasario 28 d. vyks pereinamasis etapas, dar vadinamas „dvigubu“ – jo metu pradės veikti numeriai su naujuoju prefiksu 0, o vartotojai galės skambinti naudodami tiek aštuonetu, tiek nuliu prasidedančius numerius. Senojo formato numeriai nustos veikti paskutinio etapo pabaigoje, kuris truks nuo 2025 m. kovo 1 d. Iki 2025 m. gruodžio 1 d. “, – tvarką detalizuoja specialistė.

„Telia“ atstovė pasakoja, kad standartas su 8 numerio pradžioje yra kilęs dar iš sovietų laikų, todėl Lietuvai įstojus į ES vienas iš įsipareigojimų buvo ir šioje srityje prisitaikyti prie standarto, kuris yra naudojamas kitose Europos šalyse. Tai svarbu ir tam, kad žmonės įsigiję korteles kitose Europos šalyse galėtų jaustis kaip namuose.

„Rinkti numerį su 8 yra daugiau nei 30 metų Lietuvoje gyvavęs įprotis, tad jį pakeisti yra itin sunku, todėl jau dabar turime pratintis prie naujo standarto. Šiuo metu vis dar turime apie 70 proc. skambučių, kuriuose naudojamas 8, kai skambutis vyksta iš fiksuotos linijos į fiksuotą. Kai skambutis vyksta iš fiksuotos linijos į mobiliuosius telefonus – apie 25 proc. Įmonės taip pat reklamose vis dar nurodo kontaktus su nacionalinės numeracijos numeriu – 8. Tad turime nuveikti dar nemažai darbo, kad visi šie įpročiai pasikeistų ir sėkmingai pereitume prie Europos numeracijos standarto“, – apibendrina G. Linkevičiūtė.

ELTA

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Pernai Ventės rage sužieduota per 100 tūkstančių paukščių

Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus, kurio padalinys yra Ventės rago ornitologijos stotis, paskelbė žinią apie pernai sužieduotų paukščių skaičių – per 100 tūkstančių. Daugiausia kregždžių Ventės rago ornitologijos stoties darbuotojai ir talkininkai 2024 m. sužiedavo 100 058 paukščius ir šikšnosparnius: 133 rūšių 100 033 paukščius ir 7 rūšių 252 šikšnosparnius. Iš paukščių daugiausia 2024 m. sužieduota šelmeninių kregždžių (Hirundo rustica) – 21 258, mėlynųjų zylių (Parus caeruleus) – 21 004, didžiųjų zylių (Parus major) – 20 644, paprastųjų varnėnų (Sturnus

Šyšos vandenys liejasi per krantus

Meteo.lt  praneša, jog savaitgalį bus žiemai nebūdinga šiluma, vyraus vakarų vėjai, kurie trukdo potvynio vandeniui laisvai tekėti į marias, tad apsemiamam vis daugiau pievų, miškelių, kelių ruožų ir Šilutės rajone. Sausio 18 d., šeštadienį, žymesnių kritulių nenumatoma. Vėjas vakarinių krypčių, 8-13 m/s, naktį pajūryje gūsiai 15 m/s. Temperatūra naktį nuo 1 laipsnio šalčio iki 4 laipsnių šilumos, dieną bus 3-8 laipsniai šilumos. Sausio 19 d., sekmadienį, be žymesnių kritulių. Vėjas vakarų, pietvakarių, 5-10 m/s. Temperatūra naktį bus 0-5, dieną –

Aptiktas didelis kiekis garsių prekių ženklų klastočių

Trečiadienį, sausio 15 d., policijos pareigūnai Šilutėje įsikūrusioje rūbų parduotuvėje atliko kratą ir rado gaminių su garsiais prekių ženklas, kurios, įtariama, buvo klastotės. Iš parduotuvės paimtas labai didelis kiekis rūbų, avalynės, apatinio trikotažo, kosmetikos, parfumerijos ir galanterijos gaminių. Paimtos prekės buvo neteisėtai paženklintos garsių bendrovių prekių ženklais  „Nike“, „Adidas“, „Puma“, „Calvin Klein“, „Burberry“, „Hugo Boss“, „The North Face“ ir kt. 49-erių metų parduotuvės savininkė minėtais rūbais galimai prekiavo ir pasitelkdama socialinius tinklus. Ekspertai nustatys, ar šios prekės yra klastotės, kokia

Kokia turėtų būti į vaiko psichinę bei fizinę gerovę orientuota mokykla?

Mokykla, orientuota į vaiko fizinę ir psichologinę gerovę, turėtų būti tokia vieta, kur kiekvienas vaikas jaustųsi saugus, palaikomas ir skatinamas augti tiek fiziškai, tiek emociškai. Kokie yra pagrindiniai tokios mokyklos bruožai? Saugi ir palaikanti aplinka Nulinė tolerancija patyčioms. Mokykla turi aktyviai kovoti su patyčiomis, kurdama  atmosferą, kur kiekvienas vaikas jaučiasi priimtas ir vertinamas. Atvira komunikacija. Mokytojai ir kiti darbuotojai turi būti pasiekiami, kad vaikai galėtų drąsiai kalbėti apie savo jausmus ir problemas. Pagarba įvairovei. Mokykla turi skatinti toleranciją ir priimti

Taip pat skaitykite