Apie tris dienas trukusio Rusnės festivalio nuotaikas ir pasirengimo karštį
Tris dienas Rusnės salos Atmatos slėnyje netilo „Rusnės festivalio“ šurmulys, skambėjo muzika, trypė šokėjai, kvepėjo rūkyta žuvimi ir kitais patiekalais, netrūko gaiviųjų gėrimų, alaus ir kavos, pramogų mažiesiems ir norinčių žaisti stalo tenisą ar paplaukioti laivais…
Startas – metų pradžioje
Metų pradžioje patvirtinus Šilutės rajono kultūrinių renginių projektus, asociacija „Pamario vakarai“ parengė projektą „Rusnės festivalis“ ir gavo dalinį renginio finansavimą 5400 Lt. Pasak asociacijos prezidento, vieno iš festivalio organizatorių Vyganto Stoškaus, renginys būtų įvykęs bet kokiu atveju, tik gal būtų buvęs kiek kuklesnis, panašus į ankstesnius, sekmadieninius „Pamario kantri“ festivalius.
Gavus Savivaldybės finansinę paramą, į festivalį buvo pakviesti ne tik kantri stiliaus muzikantai, bet ir roko, folkloro, populiarios muzikos jaunieji atlikėjai, surengta šventė visai šeimai.
Be Savivaldybės, paramą šventei suteikė ankstesnių festivalių rėmėjas „Tauras“, šiemet tapęs generaliniu rėmėju.
Festivalio rėmėjų sąrašas – ilgas. „Kiekvienas festivalio partneris, rėmėjas mums labai svarbus“, – patikino šventės organizatoriai V. Stoškus ir Edmundas Žalpys iš Vilniaus kolegijos. Organizatorių dešinioji ranka – festivalio globėjai: rusniškis Raimundas Plikšnys ir grupės „The Road band“ įkūrėjas bei kitų grupių lyderis Aleksandras Belkinas. Šis garsus muzikantas sukūrė Rusnės festivalio himną, kuriuo savo pasirodymą pradėjo grupė „Karčema“.
Ypatingas dėmesys reklamai
Apie „Rusnės festivalį“ neišgirsti, nepamatyti jį reklamuojančių afišų tiesiog nebuvo galima. Taip aktyviai ir plačiai reklamuotos šventės, galime drąsiai teigti, iki šiol dar nebuvo. Jau vasario mėnesį „Pamaryje“, kituose laikraščiuose ir televizijoje mirgėjo informacija apie tris dienas vyksiantį festivalį.
Šilutėje vos ne ant kiekvieno medžio kabojo reklaminės lentelės. Jas padarė ir į medžius bei kitose miesto erdvėse iškėlė Vygantas Stoškus su jaunaisiais talkininkais: „ Po remonto namuose buvo likę grindims skirto laminato, kurį supjaustęs panaudojau lentelėms. „Šarūno reklama“ padarė teksto trafaretą beliko užpurkšti ant lentelių. Dirbau ne vienas, talkino gausus būrys jaunimo atsiliepusių į kvietimą paskelbtą socialiniame tinklapyje“.
Festivalio reklamai sukurtas ir specialus tinklapis. Vienas iš festivalio užmojų – įvairiapusis Rusnės salos ir Rusnės vardo populiarinimas. Į festivalį kviestos Lietuvoje gyvenančios mergaitės, merginos, moterys turinčios Rusnės vardus. Į kvietimą atsiliepė ir apie dalyvavimą festivalyje pranešė 10 Rusnių, gyvenančių įvairiuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose. Vienas iš festivalio vedėjų paskelbė, kad 2012 metais Rusnėmis buvo pavadintos 155 tais metais Lietuvoje gimusios mergaitės.
Į festivalį atvykusių 8 Rusnių laukė specialiai joms parengta programa – ekskursija po salą.
Teko pirkti bilietą
Gal kam ir nepatiko, kad į festivalį reikėjo pirkti bilietus, tačiau jie padėjo užtikrinti tvarką. Atvykstančius į šventę pasitiko savanoriai, ant rankų klijavę geltonas apyrankes su festivalio užrašu. Apyrankės nuimti nevalia visas tris festivalio dienas. Paženklinti festivalio apyrankėmis važiavo į Šilutę ir Klaipėdą, kur vyko džiazo festivalis, ir taip reklamavo „Rusnės festivalį“. Festivalio organizatoriai paruošė ne tik bilietų, bet ir pakvietimų, kuriuos užrašė ant specialiai padarytų atvirukų su senuoju Peterso tiltu.
„Rusnės festivalio“ sąmata – 38 tūkst. Lt
Penktadienio pavakarę Atmatos slėnyje vienas po kito dygo palapinės, kuriose įsikūrė festivalio dalyviai. Festivalio atidarymo dieną Marijus Budraitis į sceną kvietė jauniausius festivalio dalyvius atvykusius iš Gargždų, Šiaulių ir kitų miestų. Koncertavo „Nevalyk lentos“, „Laisvė“, „Impresija“, „Karčemėlė“, „Berri“, „Hiperbolė tribute band“, „Rebelheart“ ir kitos grupės.
Pasitiko šišioniškė Indrė
Šeštadienį, gerokai po pusiaudienio, prasidėjo Mažosios Lietuvos liaudiškos muzikos bei svečių – folkloro kolektyvų – šventė. Etnografinės dalies vedėja Indrė Skablauskaitė „fobeliavo šinioniškai“. Ne visi atvykėliai suprato, bet vis tiek įdėmiai klausėsi ausiai neįprastos tarmės.
„Į kiocius dėsim palaunagės vėšas ir veizėsim, katrie, mūsiškiai ar svečiai, yra vaišiningesni, katrie sotesnę palaunagę šmekioja“. Šišioniškė paaiškino, kad palaunagės metu valgydavo apteptą duoną, glumzį (sūrį), pyragą su kafija ar tija (arbata). Šeimininkės darbininkams į laukus palaunagę nešdavo kiocelyje (pintinėje). Sakydavo: „Kas sotesnę palaunagę šmekioja, tas sunkesnius ir rimtesnius darbus dirba“.
Liaudiškos muzikos atstovai ant svarstyklių dėjo vaišes, o į didžiulį krepšį – žolynus. Žolynai, surinkti iki Joninių, po jų įgaus neregėtą galią. Iš Jonavos – Janinų ir Jonų – sostinės atvykusi modernaus folkloro grupė „Aisva“ į pintą krepšį sudėjo surinktų žolynų puokštę, o ant svarstyklių – česnakinį sūrį.
Scenoje koncertavo kretingiškių kolektyvas „Lakštingėlė“, „Diedokai“ iš Panevėžio, pagriežę smagių melodijų ir ant svarstyklių padėję pačių pagautą ir išrūkytą žuvį. Koncertavo Mindaugo Nogaičio šeimos kapelija, šilutiškių kolektyvas „Šilo aidai“, šoko „Rusnietis“ ir „Juknaičiai“. Smagias melodijas pakeitė šišioniškių mėgti žaidimai.
Dėmesys Rusnėms
Etnografinę dalį pakeitė Rusnių pagerbimas ir jau tradicinis Lietuvos ir užsienio kantri muzikos grupių koncertas. Šios festivalio dalies vedėjas Laurynas Nikelis vieną po kitos į sceną kvietė „Karčemą“, „Bebrus“, svečius iš Latvijos, grupę „Landy end Hilda“ ir nuolatinį festivalio svečią Virgį Stakėną.
„Man čia labai patinka“, – patikino „Landy end Hilda“ grupės muzikantas Aleksas papasakojęs, kad jis groja nuo vaikystės, kai dainininkė jo mama padovanojo gitarą. Rusnės festivalio himno autorius A. Belkinas buvo atviras: „Afigienas“ festivalis. Muzikantai mane supras“.
Festivalio dalyviai vakarais linksminosi „Tyliojoje diskotekoje“.
Laima PUTRIUVIENĖ