Apie neprižiūrimas kapavietes

Pastaruoju metu viešojoje erdvėje kilus diskusijoms apie neprižiūrimas kapavietes, Aplinkos ministerija paaiškina, kaip reglamentuojamas kapaviečių tvarkymas ir kokios pasekmės gali grėsti už jų nepriežiūrą.

Vyriausybės patvirtintose Kapinių tvarkymo taisyklėse nurodyta, kad neprižiūrima kapavietė – tai tokia kapavietė, kuri ne trumpiau kaip dvejus metus netvarkyta ir šių taisyklių nustatyta tvarka pripažinta neprižiūrima. Jeigu kapavietė, išskyrus kapavietes, įrašytas į Kultūros vertybių registrą, neprižiūrima ilgiau kaip metus, kapinių prižiūrėtojas raštu įspėja už jos priežiūrą atsakingą asmenį, kad būtina ją sutvarkyti, ir nurodo kapavietės nesutvarkymo pasekmes.

Anot šių taisyklių, už kapavietės priežiūrą paprastai atsakingas laidojantis asmuo, kurio duomenis kapinių prižiūrėtojas įrašo laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale. Jeigu kontaktiniai duomenys nėra pateikiami, kapinių prižiūrėtojai kartais įspėja artimuosius apie netvarkomą kapavietę palikdami pranešimą.

Nedelsiant po įspėjimo kapavietę sutvarkius, jokių tolesnių pasekmių nebūna, tačiau jeigu per metus nuo įspėjimo įteikimo dienos kapavietė vis dar nesutvarkoma, kapinių prižiūrėtojas per 5 darbo dienas raštu informuoja savivaldybės vykdomąją instituciją apie galbūt neprižiūrimą kapavietę. Savivaldybės vykdomoji institucija gautus duomenis apie galbūt neprižiūrimą kapavietę per 5 darbo dienas paskelbia savivaldybės interneto svetainėje.

Faktines aplinkybes tikrina, kapavietės priežiūrą vertina ir sprendimą dėl kapavietės pripažinimo neprižiūrima priima savivaldybės vykdomosios institucijos sudaryta komisija. Šis sprendimas priimamas ne anksčiau kaip po 2 metų ir ne vėliau kaip po 3 metų nuo duomenų apie galbūt neprižiūrimą kapavietę paskelbimo savivaldybės interneto svetainėje dienos. Komisija per tą laikotarpį apžiūri kapavietę ne rečiau kaip 3 kartus per metus, bet ne dažniau kaip kas 3 mėnesius.

Pripažintų neprižiūrimomis kapaviečių duomenys ir sprendimo dėl jų pripažinimo neprižiūrimomis priėmimo datą per 3 darbo dienas nuo komisijos sprendimo priėmimo pateikiami kapinių prižiūrėtojui ir paskelbiami savivaldybės interneto svetainėje, nurodant duomenų paskelbimo datą.

Tuomet asmenys, pageidaujantys prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę, per 20 darbo dienų nuo sprendimo dėl kapavietės pripažinimo neprižiūrima paskelbimo interneto svetainėje raštu gali kreiptis į savivaldybės vykdomąją instituciją ar jos įgaliotą asmenį, nurodydami pageidaujamos prižiūrėti neprižiūrimos kapavietės duomenis.

Sprendimas dėl tokios kapavietės priežiūros priimamas teikiant pirmenybę kapavietėje palaidotų asmenų giminaičiams ar tose kapinėse, kuriose yra kapavietė, palaidotų asmenų giminaičiams, per 20 darbo dienų nuo kreipimosi pateikimo termino pabaigos. Jeigu prašymų prižiūrėti kapavietę per numatytą terminą negauta, sprendimas dėl šios kapavietės priežiūros priimamas per 20 darbo dienų po to, kai toks prašymas gaunamas.

Leidimas laidoti neprižiūrimoje kapavietėje išduodamas, jeigu pagal Kapinių tvarkymo taisykles joje galima laidoti, ir praėjo ne mažiau kaip 25 metai nuo kapo ramybės laikotarpio pabaigos t. y. ne mažiau kaip po 50 metų po palaidojimo tame kape. Neprižiūrimoje kapavietėje laidojant ir ją prižiūrint, turi būti išsaugotas kapo paminklas, jeigu jis yra, ir jame esantys įrašai apie kapavietėje palaidotus asmenis.

Savivaldybės taryba gali patvirtinti detalesnę nei nustatyta šiose taisyklėse kapaviečių priežiūros tvarką.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Paukščiai kerta valstybių sienas be vizų…

Spalio 10-ąją paminėta Pasaulinė migruojančių paukščių diena. Tai visame pasaulyje vykstanti Jungtinių Tautų remiama iniciatyva, kviečianti atkreipti dėmesį į migruojančių paukščių apsaugą ir jų išsaugojimui būtiną tarptautinį bendradarbiavimą. 2026 metų tema skamba itin paprastai, tačiau kartu ir labai prasmingai: „Svarbus kiekvienas paukštis – jūsų stebėjimai yra reikšmingi!“ Šių metų kampanijoje ypatingas dėmesys skiriamas gamtosauginiam švietimui, kuris padeda geriau pažinti migruojančius paukščius ir priimti jų apsaugai svarbius sprendimus. Migracija yra vienas įspūdingiausių gamtos reiškinių pasaulyje. Kasmet milijardai paukščių kerta kalnus, dykumas,

Pagryniuose išasfaltavo ir Emericho gatvę

asfaltas

Šilutės rajono savivaldybė pranešė, jog Pagryniuose baigta kapitaliai remontuoti Emericho gatvę. Anot savivaldybės pranešimo, atlikti svarbūs infrastruktūros atnaujinimo darbai. Išasfaltuota 320 metrų ilgio ir 5 metrų pločio gatvės atkarpa; paklota 8 cm storio asfaltbetonio danga; įrengtas gatvės drenažas. Artimiausiu metu bus pastatyti kelio ženklai ir užbaigti aplinkos tvarkymo darbai. Prie Emericho gatvės kapitalinio remonto finansiškai prisidėjo ir patys gatvės gyventojai.

Prezidento Valdo Adamkaus jubiliejaus proga – medaliai

V.Adamkui

„Monetų namai“ paskelbė, kad Lietuva mini išskirtinę sukaktį – Prezidentui Valdui Adamkui šiemet sukanka 100 metų. V. Adamkus gimė 1926 m. lapkričio 3 d. Kaune. Šio garbingo jubiliejaus proga sukurta keletas produktų, skirtų vienai iškiliausių atkurtos Lietuvos valstybės asmenybių. Paauksuotas medalis „Prezidentas Valdas Adamkus“ Skirta Prezidento Valdo Adamkaus 100-mečiui. Dengtas (999/1000) auksu. Ribotas tiražas – 1000 vienetų. Nukaldinta Norvegijos monetų kalykloje. Įsigyti – tik „Monetų namuose“. Kaina – 59 eurai. Sidabro medalis „Prezidentas Valdas Adamkus“ Skirta Prezidento Valdo Adamkaus 100-mečiui.

Apie medžių lapus rudenį: kodėl skirtingos jų spalvos?

Meteo.lt paaiškino, jog dalis žmonių iki šiol tebemano, kad lapai pakeičia spalvą tik dėl šalnų. Iš tiesų lapų nusidažymas skatinamas dėl šilumos ir šalčio svyravimų. Staigiai pašalus, labiau tikėtina, kad atsiras daugiau rausvų lapų. Esant šiltesniam orui – gelsvų. Bet kodėl tada jie nusidažo skirtingai? Žalią lapo spalvą lemia gausiausiai jame esantis pigmentas – chlorofilas.  Kai orai atvėsta, o rudens dienos tampa trumpesnės už naktis, lapai ima vis sparčiau geltonuoti ir raudonuoti ne todėl, kad jie miršta, bet dėl įvairiausių

Taip pat skaitykite