Ant Šilutės tatamio – trijų valstybių imtynininkai

Šilutės krepšinio salėje (Gluosnių g. 13b) įvyko dziudo 4-asis tarptautinis vaikų turnyras ir Lietuvos senjorų atvirasis čempionatas, kuriuose dalyvavo sportininkai iš Lietuvos, Latvijos ir Baltarusijos. Šilutiškiai pelnė 12 apdovanojimų.

Šilutės dziudo klubo „Kumikata“ senjorai – Lietuvos veteranų čempionato Šilutėje prizinių vietų laimėtojai.

 

Vaikų varžytis susirinko 80, veteranų – 40. Rytą jėgas išbandė berniukai ir mergaitės, po pietų – senjorai. Lietuvos dziudo senjorų tarybos pirmininkas, kaunietis Vasilijus Rybinas šių eilučių autoriui priminė, kad dziudo gimtinė – Japonija. Tai olimpinė sporto šaka, pasižyminti dinamika, siekianti kūno ir sielos harmonijos, mokanti varžovus pagarbos vienas kitam, teisėjams, žiūrovams, sąžiningumo, teisingumo. Dziudo ugdo koordinaciją, greitį, jėgą, kantrybę. Jos pradininko J. Kano portretas puošė šilutiškių apipavidalintus diplomus. Svečias gyrė Šilutės sporto mokyklos dziudo trenerį Rimvydą Lukošių už jo pareigingumą, atsidavimą mėgstamai sporto šakai. Beje, Rimvydas buvo ir šių varžybų organizatorius, ir dalyvis. Jam talkino Šilutės sporto mokykla, VšĮ „Šilutės sportas“, taures senjorams įsteigė sporto veteranų asociacija „Penki žiedai“, turnyrą rėmė UAB „Egmina“, UAB „Šilutės prekyba“, UAB „Tima“, SEB banko atstovas Aidas Ragelis.
Imtynininkai imasi basi
Veteranai iki 50 m. kovojo tris minutes, vyresni – dvi. Senjorai ant kilimo atjaunėja – nepamatęs nepatikėtum, ką dar įstengia žilstelėję vyrai… Po teisėjo kapotos komandos „hadžime“ (pradėk – japoniškai) jie kimba vienas į kitą stengdamiesi pargriauti varžovą, prispausti jį nugara prie tatamio ir išlaikyti 25 sekundes. Atliekami ir skausmingi alkūnės veiksmai, smaugimas. Teisėjai už kiekvieną įdirbį skiria įvertinimą, kurių yra keturi. Sportininkui mieliausia išgirsti žodį „ipon“, reiškiantį švarią pergalę. Bet tai nelengva padaryti. Atlikti gražų metimą, partrenkiant varžovą ant nugaros – veiksmas, reikalaujantis geros imtynių technikos.
Rimvydas Lukošius (90 kg), grupės varžybose nugalėjęs latvį Kristiansą Spalinšą bei tautietį Vitalijų Metrikį, laimėjo ir finalinę imtį. Rimvydui pavyko efektingu kojos kirtimu parversti varžovą ir kovą tęsti gulomis ant tatamio, kur jis ypač stiprus.
R. Lukošius pelnė šalies čempiono titulą (45-49 m. grupė). Čempionu tapo ir jo brolis Žilvinas Lukošius (90 kg, 40-44 m.). Žilvinas finale nugalėjo plungiškį Vytautą Vaškį. Tarp dziudo atletų, sveriančių per 100 kg, triumfavo šilutiškis Vladimiras Filičkinas (55-59 m.). Pirmą vietą užėmė ir Panevėžyje gyvenantis Dainius Karinauskas (81 kg, 40-44 m.), tačiau ginantis Šilutės dziudo klubo „Kumikata“ garbę, mat Dainius – šilutiškių draugas. Finale jis įveikė Elektrėnų atstovą.
Sidabro medalį pelnė šilutiškis Vytautas Paškauskas (66 kg, 55-59 m.). Vytautas iškopė į finalą, kur susitiko su Baltarusijos imtynininku, dukart pasaulio čempionu. Kovą laimėjo svečias, aiškus čempionato favoritas.
Mūsiškiai 23-iajame Lietuvos veteranų čempionate džiaugėsi keturiomis pirmosiomis vietomis ir viena antrąja.
Šilutėje varžėsi Vilniaus, Kauno, Kauno rajono, Panevėžio, Plungės, Palangos, Elektrėnų, Kazlų Rūdos, Šakių, taip pat Latvijos ir Baltarusijos dziudo mėgėjai. Kitąmet žada dalyvauti ir estai, lenkai. Po kovų senjorai važiavo prie Kuršių marių, į Minijos kaimą, paskanauti Pamario karšių, plovo.
Vaikai
Vaikų turnyre čempionų vardus iškovojo šilutiškiai Aras Plikšnys, Uosis Knapkis ir Mantas Sungaila, antrą vietą – Giedrius Eidukis, trečią – Neilas Viskintas. Imčių ėjo ir mergaitės. Tarp pamariškių pasižymėjo Emilija Bagdonaitė, laimėjusi sidabro medalį, o Dangira Mockutė pelnė bronzą.

R. D. Mažutis

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Priminimas keturračių vairuotojams neniokoti gamtos

keturračiais

Pavasarį Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai dažniau susiduria su pažeidimais, kai asmenys keturračiais ar krosiniais motociklais važinėja miškuose, pievose, saugomose teritorijose ar kitose vietose, kur tai daryti draudžiama. Aplinkosaugininkai primena, kad toks elgesys daro ilgalaikę žalą gamtai ir ragina laikytis taisyklių. Parengta atmintinė „Keturračiai, krosiniai motociklai gamtoje – pramogaukite atsakingai“. „Dėl neteisėto važinėjimo bekele vis dar niokojami gražiausi gamtos kampeliai – kraštovaizdžio draustiniai, piliakalnių šlaitai, upelių pakrantės. Tokie atvejai ne tik trikdo natūralią ekosistemų pusiausvyrą, bet ir rodo, kad daliai poilsiautojų

Dažniausios klaidos perkant oro kompresorių

kompresorius

Oro kompresorius dažnai perkamas gana paprastai – pasižiūrima į kainą, galią ir viskas. Visgi, būtent šiame etape padaromos klaidos, kurios vėliau pradeda jaustis kiekvieną dieną. Ir blogiausia tai, kad jos retai pasimato iš karto. Iš pradžių kompresorius veikia. Bet laikui bėgant atsiranda lėtėjimas, triukšmas, nuolatinis laukimas ar net nusivylimas, kad „kažkas ne taip“. Pirkimas pagal kainą vietoj realaus poreikio Viena dažniausių klaidų – rinktis pigiausią variantą su mintimi „pradžiai užteks“. Problema ta, kad oro kompresoriai nėra įrankis, kuris veikia „truputį

Nenaikinamas Sosnovskio barštis grasina negrįžtamais pokyčiais

Sosnovskio barščiai

„Sosnovskio barščio naikinimas reikalauja nuoseklumo – tai gana ilgas procesas, kuris trunka net iki 7 metų“, – savo Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vyr. specialistė Dagmara Žebrauskienė, kuri specializuojasi invazinių rūšių Lietuvoje srityje. Pasak jos, Sosnovskio barštis – problema, su kuria susiduria ne tik Lietuva, bet ir didelė dalis Europos. Šis iš buvusios Sovietų Sąjungos teritorijų išplitęs augalas, šiandien laikomas viena pavojingiausių invazinių rūšių. Ypač sudėtinga situacija susiklosčiusi Rytų ir Šiaurės Europoje, kur su juo aktyviai kovoja ir kaimyninės šalys –

Pavasario alergija ar peršalimas: kaip atpažinti, kai simptomai vienodi?

Pavasarį alergijos simptomus patiria reikšminga dalis gyventojų, tačiau ne visi juos atpažįsta ar vertina rimtai. Naujausias „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas gyventojų tyrimas rodo, kad pavasario metu alergijos simptomus pripažįsta jaučiantys 1 iš 4 arba 26 proc. šalies gyventojų. Ekspertai pataria, kaip laiku atpažinti, kas mus kamuoja – pavasarinė alergija ar sezoninis peršalimas. Alergijų daugėja Medicinos centrų „Northway“ alergologė-klinikinė imunologė, vaikų alergologė Rūta Tamošiūnienė sako, kad alerginių ligų skaičiaus augimas yra kompleksinis reiškinys, kurio negalima paaiškinti vien pažangesne diagnostika. „Pastaraisiais dešimtmečiais

Taip pat skaitykite