Ant kelio į Rusnę – pusmetris vandens

Lapkričio 6-os rytą ant apsemtos 450 metrų kelio Šilutė – Rusnė atkarpos vandens gylis siekė 50 cm. Prieš 4 dienas tebuvo 40 cm, penktadienį ir šeštadienį – po 45 cm, o pirmadienio rytą pasiektas iki šiol rudenį (spalio–lapkričio) negirdėtas pusės metro gylis. Jau šeštadienio pavakare automobilius apsemtu ruožu ant specialių priekabų vežantys traktoriai judėjo su didele vandens banga.

Lapkričio 4 ir 5 dienomis (savaitgalis) nelijo. Vakar – taip pat. Tačiau Šilutės r. savivaldybės Viešųjų paslaugų skyriaus vedėjas Remigijus Rimkus „Pamariui“ aiškino, kad reikia vakarų vėjo, kuris iš marių vandenį stumtų į jūrą, tuomet marios greičiau priimtų Atmatos atplukdytus vandenis. Nemunas, prie Rusnės salos išsišakojantis į Atmatą ir Skirvytę, į žemupį dabar plukdo iš visų Lietuvos upių ir upelių bei kitų telkinių surinktus lietaus vandenis.
„Lapkričio 5 dieną, sekmadienį, vanduo Nemune ties Panemune pakilo 12 centimetrų, reikia šiek tiek laiko, kad tas vanduo pasiektų Rusnės krantus. Šyša, tekanti per Šilutę, vandenų naštos atsikratė – vandens lygis nukrito 55 cm“, – aiškino R. Rimkus, priminęs, kad mariose vandens lygis krenta labai pamažu.
Lapkričio mėnesio daugiametė kritulių norma Šilutės rajone – 83 mm. Dekados (dešimties dienų) norma – 28 mm. Per pirmąsias 5 lapkričio dienas rajone prilijo 33,3 mm.
Rugsėjo 20 d. dėl lietaus paskelbta ekstremali situacija Šilutės rajone nėra atšaukta.
Rusnės salos gyventojai, kuriems būtina išvažiuoti su reikalais į Šilutę, su automobiliais patenka į 20-30 eilę ir laukia… Trūksta kantrybė, tačiau Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė anksčiau „Pamariui“ sakė, kad žmonės ištvers visus nepatogumus, kad tik kitais metais būtų pastatyta estakada.
Budi amfibija
R. Rimkus paaiškino, kad prie apsemto kelio budi ratinė amfibija, kuria iš Šilutės autobusu atvažiavę gyventojai pervežami per apsemtą kelio ruožą, o kitoje pusėje jau laukia autobusas, kuris nuveža į Rusnę. Taip pagal autobusų kursavimo laiką apsemtu keliu kursuoja ši amfibija. Trys kelininkų traktoriai su spec. priekabomis perveža lengvuosius automobilius. Jeigu kas, ugniagesiai gelbėtojai turi ir vikšrinę amfibiją. „Tokia pagalba galima tik vandens gyliui ant kelio neviršijus 80 centimetrų…“ – sakė R. Rimkus.
Šeštadienio pavakare nuo Šilutės pusės prie apsemto kelio į Rusnę eilėje laukė keliolika automobilių. Dirbo trys traktoriai. Kol du važiuoja į vieną pusę, jiems tenka prasilenkti su iš priekio judančiu trečiuoju – daužiasi vandens bangos viena į kitą, reginys, tiesą pasakius, verčia sugniaužti kumščius… Atokiau sustodavo atvykusieji pamatyti potvynį. Jau važiuojant į Rusnės pusę nuo Šilutės visos pievos abipus kelio atrodė kaip per pavasario potvynį – vandens platybės su boluojančiomis gulbėmis, kitų paukščių pulkeliais, plūduriuojančiais pašaro rulonais…
Lijo rugsėjį. Šilutės rajone patvino laukai, į dirvas neįvažiavo technika, liko nenuimto derliaus, vanduo sėmė sodybas, sodus, gyvenvietes, namų rūsiuose kaupėsi vanduo. Gamta duodavo trumpam atsikvėpti, po to vėl prapliupdavo lietus. Vien spalį Šilutėje iškrito 255,2 mm kritulių, kai mėnesio norma – 90 mm. Lietus pylė ir rugsėjį.


Gera žinia
Lapkričio 2d., ketvirtadienį, Lietuvos automobilių kelių direkcija paskelbė, kad atplėšti vokai su rangovų pasiūlymais statyti estakadą. Jų net 7. LRT radijui direkcijos vadovas Egidijus Skrodenis sakė, kad estakada neturėtų kainuoti daugiau kaip 10 mln. eurų – tiek lėšų numatyta 2018 metų Kelių programoje. Estakadą planuojama pastatyti kitais metais, o dalis kitų numatytų darbų nusikeltų į 2019-uosius. Sutartį dėl estakados statybos tikimasi pasirašyti su konkursą laimėjusiu rangovu jau lapkričio pabaigoje arba gruodžio pradžioje. Po to vyks projektavimas, o kitais metais bus pradėti darbai. Konkursas paskelbtas rugpjūtį. Estakada turėtų būti dviejų eismo juostų ir sutvarkytas beveik 5 km ilgio kelias nuo Šilutės į Rusnę nutiesiant ir pėsčiųjų bei dviračių taką.
Jeigu konkurso rezultatai nebus apskųsti teismui, jeigu neprasidės ilgos kelionės po teismus, jeigu nebrangs statybos, jeigu užteks suplanuotų 10 milijonų eurų, jeigu statybos darbų netrukdys vanduo…
Tačiau kol kas vandens gylis ant kelio pasiekė šiam metų laikui rekordinį gylį.
Stasė SKUTULIENĖ

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Pasisavino vyro pinigus

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Sausio 30 d. į Šilutės r. PK kreipėsi vyras, gim. 1970 m., gyv. Dariaus ir Girėno g., Šilutėje, kad 16 m. už jį jaunesnė moteris pasisavino jo 700 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vasario 5 d. vakare viešoje vietoje Melioratorių al., Šilutėje, neblaivus (2,25 prom.) vyras, gim. 2002 m., sukėlė fizinį skausmą 10 metų už jį vyresniam vyrui. Taip pat apdaužė ir apgadino netoli stovėjusį moters elektrinį motorolerį. Nuostolis 200 eurų. Pradėtas ikiteisminis

Palangių daržininkystė prasideda. Kaip greičiau užsiauginti šviežių ir sultingų svogūnų laiškų?

svogūnai ant palangės

Dienoms jau pagaliau ilgėjant, savaime norisi daugiau žalumos ir vitaminų. Ant palangės žaliuojantys prieskoniai ir žalumynai ne tik kuria pavasarišką nuotaiką, bet ir yra nepamainomi pagalbininkai virtuvėje. Kad palangių daržininkystės sezonas Lietuvoje jau prasidėjo, pastebi prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė. Pasak jos, dažnuose namuose pirmaisiais pavasario pranašais tampa svogūnų laiškai, mat svogūnų sodinukų kaina patraukli, o daug darbo jiems užauginti nereikia. „Populiarėjant sveikai mitybai ir natūralumui, daugelis atsigręžia į tai, kuo užsiimant matydavo savo tėvus, senelius. Todėl daržininkystė

Ant dviračio – ištisus metus. Kokių taisyklių negalima pamiršti žiemą?

Ant dviračio žiemą

Pastarųjų žiemų klimato pokyčiai keičia mūsų šalies dviratininkų elgesį: Lietuvoje dviratis tampa nebe sezonine, o ištisus metus naudojama transporto priemone. Ekspertai pataria, kaip dviračiu rūpintis žiemos laikotarpiu ir kokių taisyklių, esant dabartinėms oro sąlygoms, privalu laikytis sėdant ant šios transporto priemonės.   „Nors eismo dalyviai dažnai laikosi nuomonės, kad dviratis šaltuoju metu nėra tokia patogi transporto priemonė kaip automobilis, vis šiltesnės žiemos leidžia jį minti visus metus. Svarbu žinoti, kad žiemos sezonu reikia tinkamai jį paruošti ir kiekvieną kartą atidžiai

Kreditinei kortelei – 75-eri: kaip vienas išradimas pakeitė mūsų finansinius įpročius

Ar žinojote, kad vasario 8 d. švenčiame kreditinės kortelės gimtadienį? Šią dieną galime pažvelgti į šio išradimo istoriją ir tai, kaip jis pakeitė mūsų finansinį gyvenimą. Per daugiau nei 70 metų kreditinė kortelė tapo neatsiejama gyvenimo dalimi. Kaip ir kodėl – pasakoja „Luminor“ banko kasdienės bankininkystės vadovė Aušrinė Mincienė. Pirmoji kreditinė kortelė atsirado 1950 metais, kai JAV finansinių paslaugų teikėjai „Diners Club“ išleido kortelę, skirtą restorano sąskaitoms apmokėti. Tai buvo nauja finansinė idėja, sugalvota vienos vakarienės metu, kai verslininkas Frankas

Taip pat skaitykite