Meteo.lt apžvelgia, kokie būna pavasariai.

Nors šiemet pavasaris prasidėjo beveik pagal kalendorių, tačiau pavasario pradžios sąlyginių datų yra ne viena. Vieniems pagal kalendorių jis prasideda kovo 1 d., astronomams – kovo 20 d. (lygiadienis), mėgstantiems ilgai šviesius vakarus – kovo pabaigoje (kuomet įvedame vasaros laiką).

• Tuo tarpu hidrometeorologai pavasarį skirsto į tris dalis: ankstyvąjį, tikrąjį ir vėlyvąjį.

Laikoma, kad meteorologinės žiemos pabaiga ir pavasario pradžia būna, kai įvyksta pastovios oro temperatūros perėjimas per  0 laipsnių. Lietuvoje (1991-2020 m.) tai įvyksta vidutiniškai kovo 11 d. Tada prasideda ankstyvasis pavasaris (dar vadinamas ir vandens pavasariu). Per šį laikotarpį visiškai ištirpsta sniegas ir ledas, pamažu išeina iš žemės įšalas, patvinsta vandens telkiniai.

Po ankstyvojo seka tikrasis (arba žaliasis) pavasaris, kuris prasideda vidutinei paros oro temperatūrai perkopus +5 °C ribą (vidutiniškai tai nutinka balandžio 7 d.). Šio laikotarpio metu vėl sužaliuoja žolė, pražysta ankstyvosios gėlės, tačiau medžiai dar būna be lapų.

Vidutinei paros oro temperatūrai perkopus 10 laipsnių (vidutiniškai – balandžio 29 d.) prasideda daugumos augalų intensyvus vystymasis – vėlyvasis pavasaris. Dėl gausaus žydėjimo kartais šis laikotarpis vadinamas žiedų pavasariu. Jo metu medžiai išleidžia lapus ir galop visiškai sužaliuoja.

Galiausiai, kai vidutinė paros oro temperatūra perkopia per 15 laipsnių, ateina vasara. Tai vidutiniškai įvyksta birželio 4 dieną. Iš viso to nesunku paskaičiuoti, kad pavasaris Lietuvoje vidutiniškai trunka ne 92 (kalendorines), o „tik“ 85 dienas.

Vis dėlto visos paminėtos datos yra tik vidutinės. Skirtingais metais perėjimai įvyksta vis kitu metu. Šiais laikais pastebima tendencija, jog tiek pavasaris, tiek vasara dažnai prasideda anksčiau nei tai įvykdavo prieš 50-60 metų.

Ir vasarį saulės Šilutėje buvo daugiausia

Meteo.lt paskelbė, jog vasario trečiasis dešimtadienis buvo sausesnis nei vidutiniškai.

Dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo -0,8 °C. Trečiasis dešimtadienis šalčiausias buvo Pakruojyje (-2,1 °C), o šilčiausias – Šventojoje (+0,2 °C).

Žemiausia paros oro temperatūra -16,1 °C išmatuota vasario 21 d. Šalčininkuose. Aukščiausia +13,5 °C – vasario 28 d. Varėnoje. Tai naujas vasario 28 d. aukščiausios oro temperatūros rekordas Lietuvoje (anksčiau buvęs rekordas +12,6 °C registruotas 2017 m. Druskininkuose).

Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje siekė 4,5 mm. Mažiausiai kritulių (1,5 mm) registruota Šeduvoje, o daugiausiai – Plungėje (7,9 mm).

Praėjusį dešimtadienį saulė Lietuvoje vidutiniškai spindėjo 27,5 val. Trumpiausiai saulė švietė Kaune (23,6 val.), o ilgiausiai – Šilutėje (36,8 val.).