Alergijų sezonas – visai už kampo: vaistininko ir alergologo paruoštas šienligės gidas

Gyventojai, sergantys šienlige, antrąją pavasario pusę žino kaip išbandymų metą. Šios gana dažnos alergijos turėtojai ieško būdų, kaip sušvelninti simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę. Siekdami jiems padėti, BENU vaistininkas Marius Lukštaraupis ir Respublikinės Klaipėdos ligoninės alergologė Agnė Ramonaitė dalijasi patarimais, kaip tvarkytis su šia erzinančia alergija.

BENU dirbantis specialistas Marius Lukštaraupis pabrėžia vaistininkų svarbą teikiant rekomendacijas ir pagalbą parenkant tinkamus vaistus nuo šienligės. Jis atkreipia dėmesį, jog šienligė yra sezoninė, todėl labai svarbu vengti kontakto su alergenais ir pašalinti juos iš organizmo.

„Patariu sekti žiedadulkių koncentracijos prognozes ir likti patalpose, kai ši yra didelė. Kaip profilaktines priemones galima naudoti antihistamininius vaistus, nosies purškalus ir akių lašus, kuriuos geriausia pradėti vartoti likus bent savaitei iki žinomų alergenų žydėjimo“, – sako vaistininkas.

M. Lukštaraupio teigimu, vaistinėse dirbantys specialistai visuomet pasiruošę padėti gyventojams suprasti jų simptomus ir parinkti tinkamus nereceptinius vaistus, kurie palengvintų nemalonius pojūčius. Vaistininkai gali ne tik suteikti ekspertinių patarimų, bet ir rekomenduoti papildomas priemones, pavyzdžiui, oro drėkintuvus ir oro valytuvus, kurie gali pagerinti oro kokybę namuose ir sumažinti alergenų poveikį.

„Gyvenimo būdo pokyčiai taip pat gali padėti veiksmingiau įveikti šienligės simptomus. Subalansuota mityba, reguliari fizinė veikla ir pakankamas miego kiekis gali pagerinti bendrą savijautą. Be to, streso valdymo metodai, pavyzdžiui, atsipalaidavimo pratimai, taip pat gali padėti sumažinti šienligės simptomų sunkumą“, – priduria BENU vaistininkas.

Svarbu laiku užkirsti kelią

Respublikinės Klaipėdos ligoninės gydytoja alergologė Agnė Ramonaitė pažymi, kad svarbu suprasti individualius alergiją sukeliančius veiksnius, nes jie gali skirtis priklausomai nuo žmogaus. Ji rekomenduoja atlikti alerginius tyrimus, kad būtų nustatyti konkretūs alergenai, pavyzdžiui, žiedadulkės, dulkių erkutės ar gyvūnų pleiskanos. Kai žinomi konkretūs alergenai, galima parengti tikslią strategiją, taip sumažinant simptomų sunkumą.

„Asmenims, kurių šeimoje yra buvę alergijos atvejų arba kuriems anksčiau pasireiškė alergijos simptomai, labai svarbu pasikonsultuoti su sveikatos priežiūros specialistu prieš prasidedant alergijos sezonui. Tai leidžia sudaryti individualų gydymo planą, į kurį gali būti įtraukti vaistai, gyvenimo būdo korekcijos ir alergenų prevencijos strategijos, užtikrinančios patogesnį ir malonesnį alergijos sezoną“, – sako A. Ramonaitė.

Alergologė taip pat pabrėžia, kodėl svarbu atskirti šienligę nuo peršalimo. Šienligei, arba alerginiam rinokonjunktyvitui, būdingi tokie simptomai kaip vandeninga sloga, čiaudulys, nosies užgulimas ir akių simptomai, priešingai nei peršalimui, kuris paprastai trunka 7-10 dienų ir pasireiškia karščiavimu ir raumenų skausmais.

„Pagrindinis šienligės gydymas yra alergenams specifinė imunoterapija, kuri trunka nuo 3 iki 5 metų. Tačiau daugumai pacientų simptomai palengvėja jau po pirmųjų gydymo metų. Dažniausiai alergiją sukeliantys veiksniai yra lazdynų, alksnių ir beržų žiedadulkės, galinčios atsirasti dar vasario pabaigoje, žolės ir grūdinės kultūros vasaros pradžioje, o piktžolės, pavyzdžiui, kietis – nuo rugpjūčio iki spalio“, – aiškina A. Ramonaitė.

Norint suvaldyti šienligę, alergologė pataria vengti kontakto su alergenais. Ji siūlo einant į lauką dėvėti gerai prigludusius akinius, po pasivaikščiojimų persirengti, plauti nosį jūros vandeniu, naudoti dirbtines ašaras ir kasdien plauti galvą.

M. Lukštaraupis priduria, kad nuo kietųjų dalelių ir žiedadulkių taip pat gali padėti apsauginės kaukės. Jis taip pat įspėja nepainioti paprasto peršalimo su šienlige ar kita alergija, nes norint tinkamai diagnozuoti ir gydyti, būtina turėti tikslią ligos istoriją.

BENU vaistinė taip pat ragina žmones naudotis skaitmeninėmis priemonėmis, pavyzdžiui, mobiliosiomis programėlėmis ir interneto svetainėmis, kuriose pateikiamos žiedadulkių prognozės ir įspėjimai apie alergiją. Būdami informuoti apie vietinį žiedadulkių kiekį ir imdamiesi būtinų atsargumo priemonių, gyventojai gali geriau pasirengti alergijos sezonui.

ELTA

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Palangių daržininkystė prasideda. Kaip greičiau užsiauginti šviežių ir sultingų svogūnų laiškų?

svogūnai ant palangės

Dienoms jau pagaliau ilgėjant, savaime norisi daugiau žalumos ir vitaminų. Ant palangės žaliuojantys prieskoniai ir žalumynai ne tik kuria pavasarišką nuotaiką, bet ir yra nepamainomi pagalbininkai virtuvėje. Kad palangių daržininkystės sezonas Lietuvoje jau prasidėjo, pastebi prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė. Pasak jos, dažnuose namuose pirmaisiais pavasario pranašais tampa svogūnų laiškai, mat svogūnų sodinukų kaina patraukli, o daug darbo jiems užauginti nereikia. „Populiarėjant sveikai mitybai ir natūralumui, daugelis atsigręžia į tai, kuo užsiimant matydavo savo tėvus, senelius. Todėl daržininkystė

Ant dviračio – ištisus metus. Kokių taisyklių negalima pamiršti žiemą?

Ant dviračio žiemą

Pastarųjų žiemų klimato pokyčiai keičia mūsų šalies dviratininkų elgesį: Lietuvoje dviratis tampa nebe sezonine, o ištisus metus naudojama transporto priemone. Ekspertai pataria, kaip dviračiu rūpintis žiemos laikotarpiu ir kokių taisyklių, esant dabartinėms oro sąlygoms, privalu laikytis sėdant ant šios transporto priemonės.   „Nors eismo dalyviai dažnai laikosi nuomonės, kad dviratis šaltuoju metu nėra tokia patogi transporto priemonė kaip automobilis, vis šiltesnės žiemos leidžia jį minti visus metus. Svarbu žinoti, kad žiemos sezonu reikia tinkamai jį paruošti ir kiekvieną kartą atidžiai

Kreditinei kortelei – 75-eri: kaip vienas išradimas pakeitė mūsų finansinius įpročius

Ar žinojote, kad vasario 8 d. švenčiame kreditinės kortelės gimtadienį? Šią dieną galime pažvelgti į šio išradimo istoriją ir tai, kaip jis pakeitė mūsų finansinį gyvenimą. Per daugiau nei 70 metų kreditinė kortelė tapo neatsiejama gyvenimo dalimi. Kaip ir kodėl – pasakoja „Luminor“ banko kasdienės bankininkystės vadovė Aušrinė Mincienė. Pirmoji kreditinė kortelė atsirado 1950 metais, kai JAV finansinių paslaugų teikėjai „Diners Club“ išleido kortelę, skirtą restorano sąskaitoms apmokėti. Tai buvo nauja finansinė idėja, sugalvota vienos vakarienės metu, kai verslininkas Frankas

Onkologinės ligos. Prevencinių priemonių žmonės vengia, o simptomus ignoruoja

Onkologinių ligų diagnostika ir gydymas nuolatos tobulėja dėl medicinos mokslo pažangos, daugelis vėžinių susirgimų šiandien sėkmingai išgydomi. Nepaisant to, Lietuva vis dar atsilieka nuo Europos Sąjungos vidurkio pagal sergamumo ir mirtingumo rodiklius. Minint Pasaulinę kovos su vėžiu dieną (vasario 4 d.) ekspertai pastebi nerimą keliančią tendenciją – pacientai vengia prevencinių vėžio diagnostikos programų, o pajutę ankstyvuosius požymius dažnai delsia kreiptis į gydytojus, taip prarasdami brangų laiką, kai liga galėtų būti diagnozuota ir gydoma ankstyvoje jos stadijoje. Onkologinę diagnozę vis dažniau

Taip pat skaitykite