Liepą prasidėjo aplinkosauginė akcija „Poilsiauk atsakingai“, kuri tęsis iki vasaros pabaigos. Per akciją Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai aktyviai tikrins vandens telkinius, kaip poilsiautojai laikosi aplinkosauginių reikalavimų plaukiodami plaukiojimo priemonėmis. Be to, ypatingas dėmesys bus skiriamas vandens telkinių pakrantėms, miškams ir saugomoms teritorijoms.  

Tikrins poilsiautojus

„Vasaros metu poilsiautojai norėdami atsigaivinti vyksta prie vandens telkinių arba lanko kitus gražius šalies kampelius miškuose bei saugomose teritorijose. Jei norime ir toliau grožėtis Lietuvos gamta, labai svarbu kiekvienam lankytojui laikytis aplinkosauginių teisės aktų reikalavimų, būti sąmoningiems bei rūpintis aplinka“, –  sako Ukmergės aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnas Vidmantas Zablackas.

Taip pat vasaros laikotarpiu atgyja ir vandens pramogos, o pasiplaukiojimas savaeige plaukiojimo priemone – viena iš jų. Todėl svarbu žinoti, kad ne visada ir ne visuose vandens telkiniuose tai daryti galima.

„Nusprendus paplaukioti savaeige plaukiojimo priemone, pirmiausia reikėtų išsiaiškinti, kur, kada ir kaip galima tai daryti. Todėl per akciją bus vykdomi reidai ir stebėsena tiek vandens telkiniuose, tiek miškuose ar kitose šalies vietovėse“,– pabrėžia V. Zablackas.

Trys taisyklės

Pasak aplinkosaugininkų, poilsiaujant svarbu laikytis 3 pagrindinių taisyklių.

Prie ežero vykstantiems automobiliu, reikėtų nepamiršti pakrančių apsaugos juostos reikalavimų – nestatyti automobilio arčiau kaip 25 metrai nuo vandens telkinio kranto. Pasitikrinti ar telkinys yra saugomoje teritorijoje galima Saugomų teritorijų valstybės kadastre.

Keliaujantiems automobiliu po miškingas teritorijas, svarbi taisyklė – transporto priemonėmis galima važinėti tik miško keliais. Statyti jas miškuose galima tik tam skirtose transporto priemonių stovėjimo (parkavimo) aikštelėse arba kelio pakraštyje, užtikrinant galimybę keliu važiuoti kitoms transporto priemonėms. Statant transporto priemonę kelio pakraštyje, būtina stengtis neužvažiuoti ant samanų, kerpių, uogienojų.

Taip pat vairuotojai turi būti atidūs – teritorija, kurioje, dažnai važinėjama ar statomos motorinės transporto priemonės, nėra laikoma keliu ar aikštele. Šiukšles po poilsio gamtoje būtina susirinkti kiekvienam poilsiautojui.

Žvejams prieš pradedant žvejybą ir žvejybos metu reikia surinkti šiukšles 5 metrų spinduliu aplink žvejybos vietą ir išvežti jas į komunalinių atliekų surinkimo konteinerius.

Apsistoti poilsiui miškuose ir kūrenti laužus galima tik įrengtuose viešojo naudojimo poilsio objektuose. Nakvynei gamtoje (pvz., statant palapines) svarbu rinktis poilsiavietes, atokvėpio vietas, stovyklavietes, kempingus, kitus rekreacinės paskirties inžinerinius statinius. O laužus kūrenti tik atitinkamai pažymėtose laužavietėse.

Susiruošusiems plaukioti plaukiojimo priemonėmis vandens telkiniuose svarbu pirmiausia įvertinti pagal vandens telkinio dydį ir vietą kokiomis plaukiojimo priemonėmis galima plaukioti.

Vandens motociklininkams

Vandens motociklai plaukioti gali tik 7 vandens telkiniuose ( Baltijos jūroje, Elektrėnų mariose, Dūkštų ežere, Talkšos ežere, Didžiulio (Daugų) ežere, Galuonų ežere, Kauno mariose). Ir tik laikantis Aplinkosaugos sąlygų plaukioti vandens telkiniuose plaukiojimo priemonėmis reikalavimų priede nurodytų sąlygų.

Baudos

Už pakrančių apsaugos juostų pažeidimą gresia įspėjimą arba 30–140 eurų bauda.

Neteisėtas važiavimas per žolinę dangą, miško paklotę motorinėmis transporto priemonėmis – įspėjimas arba 20–140 eurų bauda.

Neteisėtas važiavimas per žolinę dangą, miško paklotę motorinėmis transporto priemonėmis, kai dėl to žolinė danga ar miško paklotė buvo sužalota ar sunaikinta, užtraukia 140–300 eurų baudą.

Nesutvarkius šiukšlių žvejybos vietoje ir taip pažeidžiant Mėgėjų žvejybos taisykles taikomas įspėjimas arba 10–60 eurų bauda. Poilsiautojai už šiukšlinimą gali gauti įspėjimą arba 20–50 eurų baudą.

Asmenims netinkamose vietose kūrenantiems laužus ar naudojantiems atvirą ugnį gresia įspėjimas arba 20–50 eurų bauda. Taip pat gali būti skiriama 50–110 eurų bauda juridinių asmenų vadovams arba kitiems atsakingiems asmenims.

Jei aplinka nedelsiant nesutvarkoma ir nustatoma, kad padaryta reali žala, pažeidėjai turi atlyginti aplinkai padarytą žalą.

Nesilaikantiems aplinkosaugos sąlygų plaukioti vandens telkiniuose plaukiojimo priemonėmis, priklausomai nuo pažeidimo pobūdžio gali būti skiriama bauda nuo 150 iki 3000 eurų. Taip pat už tam tikro pobūdžio pažeidimus gali būti skiriamas savaeigės plaukiojimo priemonės konfiskavimas.

Pagal Aplinkos apsaugos dep. inf.