A. Reed ir S. Ambrulevičius olimpinėse žaidynėse iškovojo 6-ą vietą

Reed ir Ambrulevičius

Liam Richards/The Canadian Press via AP nuotrauka.

Lietuvos ledo šokėjų pora – Allison Reed ir Saulius Ambrulevičius – ryškiai suspindo 2026 m. Milano–Kortinos žiemos olimpinių žaidynių arenoje. Ledo šokių varžybose jie iškovojo 6-ą vietą ir pagerino savo karjeros rekordą olimpinėje scenoje.

Po ritminio šokio Lietuvos atstovai buvo septinti, tačiau lemiamą vakarą pademonstravo brandą, užtikrintumą ir stiprią emocinę išraišką. Jų laisvasis šokis sulaukė gausių aplodismentų, o galutinė 204,66 balo suma tapo geriausiu poros rezultatu olimpinėse žaidynėse.

Tai – vienas reikšmingiausių Lietuvos pasiekimų ledo šokių istorijoje per pastaruosius dešimtmečius. Kiekvienas judesys, kiekviena išraiška ant ledo liudijo ne tik meistriškumą, bet ir ilgametį darbą bei atkaklumą.

Po pasirodymo sportininkai neslėpė jaudulio. „Didžiuojamės tuo, ką šiandien padarėme ant ledo. Atidavėme visą širdį ir mėgavomės kiekviena akimirka. Tokios akimirkos lieka visam gyvenimui“, – sakė šokėjai.

Šeštoji vieta – ne tik aukštas rezultatas protokole, bet ir simbolinis įrodymas, kad Lietuvos vardas pasaulio ledo šokių elite skamba vis garsiau.

#ReedAmbrulevicius #MilanoKortina2026 #Olimpiada #LedoSokiai #DailusisCiuozimas #Lietuva

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

„Paukščiai grįžta namo“ – Lietuvoje tęsiama šimtametė inkilų kėlimo tradicija

inkilai

Kovo 13 d. visoje Lietuvoje vykusios šventės „Paukščiai grįžta namo“ metu Valstybinių miškų urėdijos (VMU) miškininkai kartu su moksleiviais ir bendruomenėmis sugrįžtantiems paukščiams iškėlė apie 8 tūkst. inkilų. Renginiai vyko daugiau nei 30 vietų Lietuvoje, taip tęsiant šimtametę inkilų kėlimo tradiciją. Tradicijos ištakos – tarpukaryje Ši šventė, šiandien suburianti bendruomenes visoje Lietuvoje, prasidėjo dar tarpukariu. Apie 1923 m. prof. Tadas Ivanauskas aktyviai skatino paukščių apsaugą, rašė mokslinius ir populiariuosius straipsnius bei kvietė visuomenę prisidėti prie praktinės gamtosaugos. Viena iš tokių

Apsemti kelių ruožai

apsemti

Kovo 16 d. duomenimis, Šilutės rajone apsemti kelių ruožai, kuriuose eismas draudžiamas: kelyje Nr.4213 Rusnė-Galzdonai-Plaškiai nuo 1.05 iki 5.00 km, nuo 12.98 iki 13.55 km, nuo 19.85 iki 20.25 km; kelyje Nr.4215 Juknaičiai-Sausgalviai-Tatamiškiai nuo 7.25 iki 9.90 km; kelyje Nr.4216 Užliekniai-Paleičiai nuo 4.65 iki 4.80 km; kelyje Nr.4237 Sausgalviai-Žalgiriai nuo 0.70 iki 2.20 km; kelyje Nr.4243 Atmatos upės krantas-Tulkiaragė nuo 0.00 iki 2.74 km; kelyje Nr.4270 Žemaitkiemis-Vabalai nuo 5.20 iki 6.20 km ir nuo 6.30 iki 6.90 km. Ruožų, kuriuose

Glaukoma: kaip laiku pastebėti ir ką svarbu žinoti apie kompensuojamą gydymą?

glaukoma

Minėdami Pasaulinę glaukomos savaitę, siekiame atkreipti visuomenės dėmesį į glaukomą – vieną klastingiausių akių ligų. Valstybinės ligonių kasos specialistai primena, kokios sveikatos priežiūros paslaugos ir gydymo priemonės glaukoma sergantiems pacientams gali būti kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis. Akių ligų patikra – bet kurio amžiaus pacientams Kad liga būtų diagnozuota anksti ir būtų paskirtas savalaikis gydymas, svarbu tikrintis akis, ypač vyresniame amžiuje, net jeigu nėra jokių simptomų. Didžiausią dėmesį savo akių sveikatai turėtų skirti tie žmonės, kurių šeimoje pasitaikė glaukomos

Nemuno deltoje kviečia pasigrožėti šaktarpiu 

šaktarpis

Nemuno deltos regioniniame parke ir visame pamaryje prasidėjo legendomis apipintas šaktarpio laikotarpis. „Nei ledu, nei bradu“ Šaktarpis – tai senųjų pamario krašto gyventojų sugalvotas terminas apibūdinti pavasario laikotarpį, kai šalia Nemuno žiočių esantys ištisi pamario krašto kaimai būdavo beveik visiškai atskirti nuo žemyninės dalies. Ankstyvą pavasarį ledas čia tapdavo per plonas upėms pereiti, tačiau praplaukti į žemyninę dalį taip pat dar būdavo neįmanoma (kaip sakydavo senieji gyventojai: „nei ledu, nei bradu“). Be to, kelius ir pievas čia apsemdavo ir dideli

Taip pat skaitykite