55 metai Šilutės ligoninėje – nuo pat paskyrimo į operacinę

Zelma LakštinienėGegužės pradžioje gražiausi padėkos žodžiai už nepriekaištingą ilgametį darbą, pareigingumą, kolegiškumą skambėjo operacinės vyresniajai slaugytojai Zelmai Lakštinienei. Šilutės ligoninėje beveik 55 metus išdirbusi medikė atsisveikina su profesine veikla ir pradeda naują gyvenimo etapą.

Zelma prisimena, kad per šiuos darbo metus keitėsi ne tik operacijų pobūdis, bet ir darbo sąlygos, tobulėjo medicininė įranga, todėl nuolat teko mokytis ir prisitaikyti prie naujovių. Tačiau, pasak jos, nepakito tai, kas svarbiausia – komandinio darbo reikšmė ir tarpusavio supratimas operacinėje.

„Operacinės slaugytojų darbas pacientams dažnai lieka nematomas, tačiau yra labai svarbus. Turime ne tik viską gerai žinoti, bet ir suprasti gydytoją iš žvilgsnio ar judesio, numatyti, kokio instrumento jam prireiks ir laiku jį paduoti. Mūsų patirtis padeda užtikrinti sklandų darbą ir prisideda prie operacijos sėkmės“, – savo darbo ypatumais dalijosi medikė.

Ilgametis ir atsakingas Z. Lakštinienės darbas buvo įvertintas ir valstybiniu lygiu – 2022 metais Sveikatos apsaugos ministerija jai skyrė Nusipelniusio Lietuvos slaugytojo vardą ir įteikė šio vardo garbės ženklą.

Per pusę amžiaus – daugybė pokyčių

Šių metų rugpjūtį būtų suėję 55 metai nuo tos dienos, kai būdama vos aštuoniolikos, baigusi mokslus ir gavusi tuometinį paskyrimą, Zelma atvyko dirbti į Šilutės ligoninę. Nors kilusi iš Tauragės ir į Šilutę atvyko neplanuodama čia pasilikti, vėliau Pamario krašte ji sukūrė šeimą ir liko čia gyventi.

„Iš pradžių buvo labai nedrąsu – net verkiau, buvo baisu po mokyklos ateiti dirbti tiesiai į operacinę. Buvo pasakyta, kad atidirbus trejus metus bus galima keisti gydymo įstaigą, tačiau atidirbusi sutartą laiką supratau, kad nebenoriu niekur išeiti“, – prisimena Zelma.

Visą savo profesinį kelią medikė praleido operacinėse – darbą pradėjo kaip operacinės slaugytoja, vėliau tapo operacinės vyresniąja slaugytoja.

Per pusę amžiaus darbas operacinėje labai pasikeitė – jeigu anksčiau vyravo atviros operacijos ir buvo naudojama daugiau rankinių instrumentų, tai šiandien dauguma operacijų atliekamos minimaliai invaziniu būdu, pasitelkiant modernią aparatūrą.

Zelma prisimena, kad anksčiau pacientai po operacijų ilgai gydavo, palatos būdavo pilnos. Sudėtingesnių atvejų pacientai nebūdavo siunčiami į kitas gydymo įstaigas – specialistai atvykdavo į Šilutę. Čia buvo atliekamos įvairios operacijos: dirbo atvykstantys kraujagyslių chirurgai, buvo operuojami sudėtingi pacientai, todėl operacinėse dirbusi komanda turėjo būti pasirengusi įvairiems atvejams.

Per šiuos metus teko nuolat prisitaikyti prie besikeičiančių darbo sąlygų, tobulėjančių technologijų bei augančių reikalavimų. Su laiku keitėsi ir darbo pobūdis – atsirado daugiau planavimo, organizavimo. Zelmos rūpestis buvo, kad visi operacijoms reikalingi instrumentai, priemonės ir medžiagos būtų laiku užsakyti ir paruošti.

Džiaugsmas, kai darbą įvertina

Visada šalia esančios, atsakingos, ištvermingos, kruopščios anestezijos ir intensyviosios terapijos bei operacinės slaugytojos dažnai lieka nepastebimos – slepiasi po chalatais, kepurėmis, jų veidus dengia kaukės. Pacientai jų nemato, tačiau jaučia jų rūpestį.

Operacinės slaugytojos rūpinasi, kad visa reikalinga įranga veiktų, instrumentai būtų paruošti, o operacijos metu nieko netrūktų. Anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojos atsakingos už paciento būklės stebėjimą operacijos metu ir po jos. Tačiau ne mažiau svarbus ir tarpusavio supratimas komandoje – gebėjimas laiku reaguoti, numatyti situacijas ir prisitaikyti prie kiekvieno gydytojo darbo stiliaus.

„Operacinėje pacientas mūsų beveik nemato – dažnai net nežino, kas dirba šalia gydytojo. Tai uždara, labai sterili aplinka, kurioje daug įtampos ir atsakomybės. Kiekvienai operacijai reikia pasiruošti taip, kad gydytojas galėtų dirbti tiksliai, nesidairydamas. Turi žinoti operacijos eigą, kokį instrumentų rinkinį pasirinkti, ką ir kada paduoti. Ilgainiui išmoksti suprasti gydytoją iš judesių, mimikos, net žvilgsnio“, – pasakoja Z. Lakštinienė.

Pasak jos, didžiausią džiaugsmą darbe teikdavo sklandžiai pavykusios operacijos ir gydytojų padėka už tinkamai atliktą darbą.

Padėkos žodžiai ir linkėjimai

Už ilgametį darbą, atsidavimą profesijai ir svarų indėlį į Šilutės ligoninės veiklą Z. Lakštinienei dėkojo Šilutės ligoninės vyriausiasis gydytojas Algis Starkus, administracijos atstovai.

„Visą savo profesinį gyvenimą paskyrėte Šilutės ligoninei. Tikiuosi, kad išsinešite gražius prisiminimus, nes didelė Jūsų gyvenimo dalis prabėgo būtent čia. Jus prisiminsime kaip išskirtinę, atsakingą ir atsidavusią darbuotoją, o aš – kaip ilgametę ir patikimą kolegę. Esame jums nuoširdžiai dėkingi už viską. Linkime geros sveikatos, prasmingo laiko su artimaisiais ir gražios naujo gyvenimo etapo pradžios“, – ilgametei kolegei linkėjo vyriausiasis gydytojas A. Starkus.

Atsisveikindama su profesine veikla, Zelma džiaugėsi, kad operacinėje lieka stipri pamaina, galinti tęsti pradėtus darbus.

Jaunesniems kolegoms ji linki sėkmės, išlikti atsakingiems, nebijoti mokytis ir pasitikėti savo pasirinktu keliu. „Svarbiausia – nepasiduoti, stengtis suprasti vieniems kitus ir dirbti kartu. Nuo komandos priklauso labai daug“, – sakė ilgametė operacinės vyresnioji slaugytoja.

Šilutės ligoninės administracijos inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Kiek gegužę užfiksuota žaibų išlydžių?

žaibai

Meteo LT informuoja, kad paviešintame žemėlapyje galite matyti visus per gegužės mėn. užfiksuotus žaibų išlydžius. Didžiausias žaibų išlydžių tankis buvo šiaurės rytiniuose rajonuose, o mažiausias – vakariniuose ir centriniuose rajonuose. Per praėjusį mėnesį iš viso Lietuvoje užfiksuoti 2335 žaibų išlydžiai, o tai yra net 3,5 karto mažiau už 2012-2026 m. gegužės mėn. vidurkį, kuris siekia 8,3 tūkst. išlydžių. Nežiūrint to, šiemet gegužę buvo fiksuojama apie tūkstantį išlydžių daugiau nei pernai (1369). 2012-2026 m. laikotarpiu daugiausia žaibų yra buvę 2024 metais

Praėjimas ežerų, upių ar tvenkinių pakrante yra laisvas, tačiau prie vandens reikia patekti teisėtai

pakrantės

Prasidėjus maudynių sezonui Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) primena, kad visi gyventojai turi teisę laisvai praeiti ir naudotis ežerų, upių ir tvenkinių pakrantėmis, tačiau prie jų reikia patekti teisėtai. Prie vandens pakrantės turi būti einama tik viešais keliais, takais ar kitais teisėtais priėjimais. Per privatų žemės sklypą galima eiti tik gavus jo savininko sutikimą. Įstatymai numato, kad vandens telkinių pakrantės negali būti užtvertos ar užstatytos taip, kad žmonės negalėtų jomis naudotis. Išimtys taikomos tik tam tikrose teritorijose, kuriose galioja specialūs patekimo

Absolventų ir abiturientų dėmesiui dėl privalomojo sveikatos draudimo

Baigei mokyklą ar nuolatines (dienines) studijas vasarą? Iki rugpjūčio 31 d. tavo privalomąjį sveikatos draudimą (PSD) apmoka valstybė, todėl registruotis Užimtumo tarnyboje vien dėl draudimo tikrai nereikia. Jei po mokslų planuoji pradėti dirbti ar ieškai naujų galimybių – kviečiame registruotis. Užimtumo tarnyba gali padėti susirasti darbą, siūlyti profesinius mokymus, karjeros konsultacijas ir kitą pagalbą. Kyla klausimų? Kreipkis – padėsime rasti tau tinkamiausią sprendimą. ∗ Dėl išskirtinių atvejų rekomenduojame konsultuotis su „Sodra“. Užimtumo tarnybos inf.

Geltonasis tiltas keičiasi. Meras tikina, kad išliks jo dvasia

tiltas

Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis paviešino žinių apie vadinamojo Šilutės miesto geltonojo tilto, kuris išgabentas remontuoti, būklę ir būsimą spalvą. Primename, kad šis senas tiltas Šilutėje per Šyšos upę yra buvęs pilkos spalvos, vėliau nudažytas geltonai. Atėjus metui jį sutvarkyti, kilo diskusija dėl būsimos spalvos. Štai ką praneša meras V. Laurinaitis: – Šilutėje yra vietų, kurios žmonėms reiškia daugiau nei tik infrastruktūrą. Viena iš jų – mūsų visų gerai pažįstamas geltonasis tiltas. Pradėjus rekonstrukcijos darbus paaiškėjo, kad tilto būklė

Taip pat skaitykite