5 paslaptys – kaip saulės elektrinė gali sumažinti jūsų sąskaitas iki nulio

Saulės elektrinės populiarėja ne be reikalo – jos ne tik leidžia gaminti švarią energiją, bet ir ženkliai sumažina sąskaitas už elektrą. Tiesa, ne visi žino, kad tinkamai įrengta ir valdoma saulės elektrinė gali sumažinti jūsų išlaidas už elektros energiją iki visiško nulio. Kaip tai pasiekti?

Tinkamas saulės elektrinės dydis – pagrindinis raktas į sėkmę

Norint pasiekti nulinį sąskaitų lygį – pirmiausia būtina tinkamai apskaičiuoti savo saulės elektrinės (daugiau Veesla.lt) galią. Tai reiškia, kad jūsų elektrinė turi pagaminti pakankamai energijos, kad padengtų visą jūsų metinį elektros suvartojimą. Lietuvoje tai dažniausiai reiškia 4–6 kW galios elektrines, kurios vidutiniškai pagamina apie 4 000–6 000 kWh per metus. Jei jūsų metinis elektros poreikis yra 4 000 kWh – įsigykite elektrinę, kuri geba pagaminti šiek tiek daugiau energijos (apie 4 500–5 000 kWh), nes dalį energijos gali prarasti dėl oro sąlygų ar šešėlių.

Naudokitės energijos pasaugojimo galimybe

Vienas iš didžiausių iššūkių su saulės energija yra jos gamybos nepastovumas – daugiausia elektros gaminama dienos metu, kai vartojimas dažnai būna mažesnis. Šią problemą sprendžia energijos perteklių saugantis tinklas. Lietuvoje veikia modelis, kuris padeda per vasaros mėnesius perduoti perteklinę energiją į tinklą, o žiemos metu ją atsiimti už nedidelį pasaugojimo mokestį.

Norėdami pasiekti maksimalų efektyvumą naudokite kuo daugiau energijos tada, kai ji gaminama, ir saugokite tik perteklinę energiją. Taip sumažinsite tinklo pasaugojimo mokesčius, kurie siekia apie 30 % perduotos energijos.

Investuokite į energijos kaupiklius

Nors energijos pasaugojimas tinkluose yra populiarus sprendimas, investavimas į energijos kaupimo baterijas gali būti dar efektyvesnis būdas sumažinti sąskaitas iki nulio. Šiuolaikinės baterijos leidžia kaupti perteklinę energiją ir naudoti ją tada, kai saulės nėra – naktimis ar debesuotomis dienomis.

Modernios ličio jonų baterijos, pvz., „Tesla Powerwall“, gali sukaupti iki 10–13 kWh energijos, o tai daugeliu atvejų visiškai padengia naktinį elektros poreikį. Nors baterijos įrengimas reikalauja papildomų investicijų, ilgainiui tai leidžia dar labiau sumažinti priklausomybę nuo tinklo.

Optimizuokite elektros vartojimą

Vien tik saulės elektrinės įrengimas negarantuoja nulinių sąskaitų – svarbu optimizuoti elektros vartojimą savo namuose. Įdiekite išmanius energijos valdymo sprendimus, kurie leidžia automatiškai nukreipti saulės energiją ten, kur jos labiausiai reikia, pavyzdžiui:

  • Įkraukite elektromobilį saulėtą dieną.
  • Šildykite vandenį saulės pagaminta energija.
  • Valdykite energijos intensyvius prietaisus (skalbyklę, indaplovę) tada, kai elektrinė aktyviai gamina energiją.

Naudodami išmanius prietaisus galite sutaupyti iki 30 % energijos nei be jų.

Pasinaudokite valstybės teikiamomis subsidijomis

Jei vis dar svarstote, ar įsirengti saulės elektrinę, nepamirškite, kad valstybės subsidijos gali ženkliai sumažinti pradinę investiciją. 2023 m. Lietuvoje gyventojai galėjo gauti iki 323 EUR už 1 kW galios kompensaciją. Tai reikšmingai sutrumpina elektrinės atsipirkimo laikotarpį.

Sakykim 5 kW galios saulės elektrinė kainuoja 8 000 EUR, o po subsidijų lieka mokėti tik 6 000 EUR. Kai jūsų metinės sąskaitos už elektrą siekia 800 EUR – investicija atsiperka per 7–8 metus. Likusius 17–22 metus (atsižvelgiant į elektrinės tarnavimo laiką) – jūs naudojatės praktiškai nemokama elektra.

Nulinių sąskaitų paslaptis – jūsų rankose

Nulinės sąskaitos už elektrą su saulės elektrine – tai ne tik reklaminis šūkis, bet ir reali galimybė (jei išnaudojate visas turimas priemones). Tinkamas elektrinės dydis, energijos kaupikliai, išmanus vartojimas ir valstybės parama – kertiniai faktoriai, kurie padės pasiekti šį tikslą.

Praktika rodo, kad investuojantieji į saulės energiją ilgainiui ne tik sutaupo, bet ir prisideda prie tvarios ir švarios ateities kūrimo. Ar esate pasiruošę prisijungti prie jų? Saulė jau laukia!

pr2024/180

 

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Būk atsakingas – pasirūpink atliekomis tinkamai

2025 m. lapkričio 18 d. Šilutės rajono savivaldybėje, įgyvendinant Aplinkos ministerijos nustatytus aplinkosauginius reikalavimus, organizuojama  gaminių atliekų surinkimo akcija, kurios metu iš gyventojų, įmonių, įstaigų ir organizacijų nemokamai bus surenkamos: elektros ir elektroninės įrangos atliekos; nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių atliekos; vidaus degimo variklių oro filtrų atliekos. Sumokant atliekų turėtojui bus surenkamos: sutomobilių hidraulinių (tepalinių) amortizatorių atliekos (yra išimčių); automobilinių ir pramoninių akumuliatorių atliekos; eksploatuoti netinkamos transporto priemonės. Taip pat gaminių atliekų surinkimo akcijos metu iš transporto priemonių techninę priežiūrą ir

Kosulį ne visuomet lemia peršalimas: medikas įvardijo, kada derėtų sunerimti

Su kosuliu šaltuoju metų laiku nuolat susiduria tiek vaikai, tiek suaugusieji. Nors dažnai jis laikomas menka ir savaime praeinančia problema, iš tiesų kosulys gali būti ne tik laikinas peršalimo palydovas, bet ir rimtesnių sveikatos sutrikimų signalas. Svarbu suprasti, kada šis simptomas yra normalus organizmo apsauginis refleksas, o kada – įspėjimas apie ligą, kurią būtina gydyti. Kosulys organizmui iš kvėpavimo takų padeda pašalinti gleives, dulkes, mikroorganizmus ar kitus dirgiklius. Deja, dažniausiai jį sukelia virusinės infekcijos, alergijos, astma, gastroezofaginis refliuksas (GERL), rūkymas

Seimas papildė atmintinų dienų sąrašą

Parlamentarai šį sąrašą papildė trimis atmintinomis dienomis: birželio 11-ąją bus minima Lietuvos oreivių diena, birželio 14-ąją – Pasaulinė kraujo donorų diena, o lapkričio 14-ąją – Pasaulinė diabeto diena. Lietuvos oreivių dienos įtvirtinimu siekiama didinti visuomenės dėmesį oreivystei ir įprasminti oreivių veiklą ir atminimą. „1988 m. birželio 9 d. Lietuvą pasiekė pirmieji vengrų gamybos karšto oro balionai „Lietuva“ ir „Viltis“. Po dviejų dienų, birželio 11 d., 6 val. 45 min. Molėtų r., Balninkų kaime, į dangų pakilo pirmasis Lietuvoje registruotas karšto

Pensijų atsiėmimo „langas“ greitai atsidarys: ar verta kaupimą stabdyti iš karto?

Nuo 2026 m. sausio iki 2027 m. gruodžio II pensijų pakopos dalyviai įgis teisę nutraukti kaupimą II pensijų pakopoje ir atsiimti dalį sukauptų lėšų. Tačiau ekspertai ragina neskubėti šio žingsnio priimti pirmomis „lango“ dienomis. Apie tai, kodėl verta atsargiai pasverti kiekvieną žingsnį, pasakoja „Luminor investicijų valdymas“ vadovė Loreta Načajienė. Pagal naująją tvarką, per dvejų metų laikotarpį (2026 ir 2027 m. sausį–gruodį) II pensijų pakopos dalyviai galės nuspręsti dėl kaupimo senatvei II pakopos fonde. Anot L. Načajienės, nusprendusieji nekaupti turės galimybę

Taip pat skaitykite